Tai demenciją turintiems asmenims būdingas elgesys. Jis gali kelti nerimą tokio žmogaus saugumu ir gerove besirūpinantiems asmenims. Silpstanti atmintis ir nykstantys komunikaciniai įgūdžiai neleidžia žmogui prisiminti ar paaiškinti, kodėl jis / ji blaškosi.

Kas sukelia tokį elgesį?

Pasikeitusi aplinka: demenciją turintis asmuo gali jaustis pasimetęs naujoje aplinkoje – namuose, socialinių paslaugų įstaigoje. Blaškytis nustoja, kai jis / ji apsipranta. Asmuo gali norėti pabėgti iš triukšmingos ar aktyvios aplinkos.

Atminties praradimas: blaškymasis gali atsirasti praradus trumpąją atmintį. Pavyzdžiui, asmuo ketino nueiti į parduotuvę ar užsukti pas pažįstamąjį, tačiau pamiršo, kur keliavo ar kodėl. Pasisakęs, kad iš namų išeina trumpam, demenciją turintis asmuo apie tai gali pamiršti, o tada reikės jų ieškoti.

Energijos perteklius: blaškymasis gali būti būdas išnaudoti energijos perteklių. Tai rodo, kad žmogui reikia daugiau fizinės veiklos.

Praeities ilgesys: kai žmogus vis dažniau jaučiasi sutrikęs, jis gali pradėti ieškoti su savo praeitimi susijusio asmens ar kokio nors daikto. Tai gali būti miręs artimas žmogus, prarastas draugas arba namai, kuriuose gyveno vaikystėje.

Nuobodulys: progresuojant demencijai, asmeniui darosi vis sunkiau ilgesniam laikui sutelkti dėmesį. Blaškymasis gali rodyti asmens pastangas rasti, kaip save užimti.

Dienos ir nakties painiojimas: demenciją turintys asmenys gali kęsti nuo nemigos arba atsibusti labai anksti ir negebėti orientuotis laike. Asmuo gali nutarti, kad jau dienos metas, ir nuspręsti eiti pasivaikščioti. Dėl nusilpusios regos ar klausos šešėliai ar nakties garsai gali kelti nerimą ir sumišimą.

Turimas įprotis: asmenys, kurie buvo įpratę kasdien nueiti didelį atstumą, gali norėti nuolat judėti.

Jaudinimasis: dėl galvos smegenyse atsiradusių pokyčių, demenciją turintys asmenys gali jausti nerimą. Susijaudinimas gali paskatinti žmogų skubėti, sulėtėti ar nuklysti be aiškios priežasties. Jis gali neatpažinti savo namų ir norėti išeiti.

Patiriamas nepatogumas arba skausmas: Svarbu išsiaiškinti, ar nemalonią būseną sukelia fizinė ar medicininė priežastis, ir bandyti ją išspręsti. Jaučiamą nepatogumą gali sumažinti ėjimas. Varžantys drabužiai, per šilta apranga, noras pasinaudoti tualetu gali sukelti problemų.

Noras atlikti darbą: kartais žmogus gali išeiti iš namų pamanęs, kad jam reikia atlikti kažkokį darbą, nesigaudyti, koks yra paros metas ar metų laikas. Tai gali būti susiję su ankstesne veikla.

Sapnai: asmeniui gali būti sunku atskirti realybę nuo sapno. Todėl jis gali siekti reaguoti į tai, kas atsitiko sapne, manydamas, kad tai buvo tikra.

Kaip elgtis?

Reikia pasitelkti priemones, atsižvelgiant į demenciją turinčio asmens sveikatą, priežastis, sukeliančias blaškymąsi, taip pat į tai, ar saugi gyvenamoji aplinka.
• Pasikalbėkite su gydytoju. Fizinės sveikatos patikra gali padėti nustatyti, ar blaškymąsi sukelia kita liga, skausmas ar patiriamas nepatogumas. Aptarkite pašalinį dirgiklį ar galimą šalutinį vaistų poveikį. Stenkitės vengti vaistų, sukeliančių nesiorientavimą, mieguistumą ar vidurių užkietėjimą.
• Užtikrinkite, kad asmuo būtų identifikuotas, jeigu kartais pasimestų. Tai gali būti apyrankė su vardu, adresu, telefonu numeriu. Taip pat galima parūpinti apyrankę, rodančią asmens buvimo vietą, arba prie nešiojamų drabužių prisiūti vardą / telefono numerį.
• Stebėkite, kada atsiranda tam tikras elgesys, – užrašinėje galite pasižymėti, kada asmuo pradeda blaškytis. Blaškymasis gali atsirasti tam tikru dienos metu ar tam tikrose situacijose – tai pastebėjus, galima išvengti tam tikrų situacijų ar jas numatyti.
• Pašalinkite trikdžius. Pabandykite iš aplinkos pašalinti daiktus, galinčius paskatinti asmenį blaškytis. Pavyzdžiui, krepšius, paltus, laiškus, darbinius drabužius ir pan.
• Gali būti naudinga apie demenciją turinčio asmens būklę informuoti kaimynus ir vietos verslo savininkus. Dažniausiai žmonės bus draugiški ir prireikus pagelbės, kad asmuo nepasimestų.
• Pasitelkite priemones nukreipti asmens dėmesį: durų, pro kurias asmuo neturėtų eiti, ir aplink esantį sienos paviršių padenkite knygų lentyną ar kt. objektą imituojančiu ir duris maskuojančiu tapetu.
• Pasitelkite įspėjamąsias priemones: galima apsvarstyti įrengti garsinį signalą, kuris įsijungtų, jeigu išorinės durys bus atidarytos.
• Sukurkite ramią vietą vaikščioti. Jeigu turite sodą, dalį jo įrenkite taip, kad būtų saugu vaikščioti.

Kaip elgtis, jeigu demenciją turintis asmuo pasimestų?

1. Likite ramus (-i).
2. Atidžiai apieškokite namus ir visą pastatą.
3. Įsidėmėkite, kokius drabužius asmuo dėvėjo.
4. Įspėkite kaimynus.
5. Apeikite ar apvažiuokite gyvenamąją vietovę, vietas, kur asmuo reguliariai lankydavosi. Jeigu įmanoma, palikite namuose ką nors laukti, jeigu demenciją turintis asmuo sugrįžtų. Svarbu, jog asmuo turėtų mobilųjį telefoną, kad galima būtų su juo ar su jumis susisiekti.
6. Susisiekite su vietos policija. Įspėkite, kad asmuo turi demenciją, taip pat koks gali būti pavojus to asmens saugumui.
7. Policijai reikės visų detalių ir asmens apibūdinimo, nurodant, kokius drabužius jis dėvėjo. Visuomet patogu turėti neseniai darytą jo fotografiją.
8. Policija taip pat gali klausti apie dingusio asmens pažįstamas ar mėgstamas lankyti vietas.

Ką daryti, jeigu asmuo pats sugrįžta namo?

1. Tuoj pat įspėkite policiją.
2. Neišliekite emocijų ir nerodykite nerimo, kad ir kaip stipriai susijaudinę ar sunerimę buvote. Gali būti, kad asmuo pats buvo labai išsigandęs.
3. Suteikite jam nusiraminimą ir stenkitės kuo greičiau sugrąžinti į įprastą ritmą.