Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas patirdami dalykus kitaip, nei yra realybėje. Nors haliucinacijos yra įsivaizduojamos, tie įsivaizduojami dalykai taip pat sukelia paranoją – demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį.

Kas tai yra?

Haliucinacijos
Haliucinacijos yra jutiminės patirtys, kurių negali patvirtinti joks kitas žmogus, išskyrus tą, kuris jas patiria. Šios patirtys gali apimti bet kurią juslę, tačiau dažniausios yra vizualinės ir garsinės haliucinacijos – asmuo mato ar girdi tai, ko nėra. Gali būti girdimi balsai ar triukšmai, matomi žmonės, kurių nėra.

Paranoja
Paranoja gali būti apibūdinama kaip nerealių įsitikinimų turėjimas, dažniausiai susijęs su persekiojimu ar didybe. Demenciją turintys asmenys gali būti įsitikinę, kad kiti žmonės juos persekioja arba kad jie turi nežemiškų galių. Asmenys, turintys demenciją, kartais gali tapti labai įtarūs, kaltinti kitus, esą šie vagia daiktus, gali pradėti kaupti daiktus arba imti slėpti, manydami, kad kiti kėsinasi juos pasisavinti. Vienas dažnų kaltinimų – esą partneris(-ė) yra neištikimas(-a). Tokie įsitikinimai gali paskatinti demenciją turintį asmenį tapti baugštų, atsisakyti pagalbos ar paramos.

Kliedesiai
Kliedesiai – tai realybės neatitinkančios mintys, tačiau demenciją turintis asmuo laiko jas tiesa. Dažniausiai kliedesiai susiję su tikėjimu, kad aplinkiniai vagia jo pinigus ar kitą turtą. Tokie asmenys būna įsitikinę, kad kokie nors žmonės siekia jiems pakenkti.

Neatpažinimas
Demenciją turintys asmenys gali mistifikuoti kitus asmenis arba save. Kartais jie sau artimo žmogaus neidentifikuoja kaip pažįstamo asmens. Dėl sutrikusios orientacijos savo atvaizdą veidrodyje gali palaikyti kitu žmogumi ir išsigąsti. Asmuo gali radijo imtuvo ar televizoriaus leidžiamus garsus palaikyti kartu su juo kambaryje esančių žmonių leidžiamais garsais.

Kas sukelia haliucinacijas ar klaidingas mintis?

Dėl demencijos žmogus gali prarasti gebėjimą atpažinti dalykus, asmenis, nes jo galvos smegenys nebesugeba tinkamai interpretuoti gautos informacijos. Pavyzdžiui, žmogus nesugeba atpažinti savo gyvenimo partnerio arba namų, kuriuose gyvena.

Dėl demencijos atsirandantys atminties sutrikimai gali lemti įtarumą, paranoją, tikrovės neatitinkančius įsitikinimus. Jeigu demenciją turintis asmuo nesuvokia, kad jo atmintis yra pažeista, jis nuolat interpretuos realybę kaltindamas kitus. Toks žmogus gyvena neprisimindamas ką tik įvykusių įvykių, tokiu atveju daiktai tiesiog „išnyksta“, pamirštami tam tikri paaiškinimai, vykstantys pokalbiai neturi jokios prasmės.

Veiksniai, skatinantys elgesio pokyčius:
• jutimų trūkumas – pavyzdžiui, silpstanti rega ar klausa;
• šalutinis vaistų poveikis;
• psichikos liga;
• nepažįstama aplinka;
• netinkamas apšvietimas, neleidžiantis aiškiai matyti aplinkos detalių;
• fiziniai negalavimai, tokie kaip infekcijos, karščiavimas, skausmas, vidurių užkietėjimas, anemija, kvėpavimo liga, prasta mityba, dehidratacija;
• nepažįstami globėjai;
• įprastos dienotvarkės sutrikdymas;
• žmogus gali klaidingai interpretuoti aplinką, jeigu pamiršo naudoti klausą ar regą stiprinančias priemones;
• per didelis juslinis stimuliavimas aplinkoje ar atliekant kokią nors veiklą.

Nuo ko pradėti
Medicininė apžiūra gali padėti įvertinti, ar asmuo neturi kitų fizinių ar psichikos sveikatos sutrikimų, ar nepasireiškia šalutinis vaistų poveikis.

Gydymas vaistais
Vaistai kartais gali padėti suvaldyti demenciją turinčių asmenų patiriamus kliedesius ar haliucinacijas, taip pat suvaldyti negebėjimą atpažinti savęs ar kitų asmenų. Vis dėlto daug psichotropinių vaistų, kurie skiriami esant šiems sutrikimams, gali turėti stiprų šalutinį poveikį, pavyzdžiui, sukelti stingulį, drebulį, mieguistumą. Naujausi psichotropiniai vaistai gali turėti mažiau šalutinio poveikio, tačiau vis tiek skatinti mieguistumą.