Informacija globėjui

Susijaudinimas

Elgesio pokyčių valdymas

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.

Koks elgesys rodo asmens susijaudinimą?
Asmenų, turinčių demenciją, elgesio pokyčiai pasireiškia labai dažnai. Kartais jie gali būti nuliūdę, gali atrodyti, kad jų elgesys neapdairus, skubotas – tai taip pat gali rodyti užslėptą tokio asmens susijaudinimą. Nuolatinis kalbėjimas, žodžių ir frazių, klausimų kartojimas (pavyzdžiui, kokia šiandien diena, kada bus paruošta vakarienė), niurzgėjimas, keikimasis, šaukimas taip pat atspindi, kad asmuo yra susijaudinęs.

Šis elgesys gali kelti įtampą ir susierzinimą globėjams bei šeimos nariams. Vis dėlto derėtų prisiminti, kad demenciją turintis asmuo taip parodo savo susijaudinimą, todėl yra labai svarbu atpažinti šio elgesio priežastis ir rasti būdų jį suvaldyti.

Kas lemia tokį elgesį?
Elgesio pokyčio priežasčių yra daug. Kiekvienas demenciją turintis asmuo į aplinkybes reaguoja savaip. Dažnai elgesys keičiasi dėl pokyčių galvos smegenyse, tačiau kartais šiuos pokyčius lemia tam tikri aplinkos veiksniai – gal užduotis, su kuria asmuo bando susidoroti, yra per sudėtinga, o gal asmuo prastai jaučiasi.

Svarbu suprasti, kodėl asmuo, turintis demenciją, rodo tam tikrą elgesį. Nustačius elgesio priežastį, galima imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti nuo tokio elgesio pasikartojimo.

Asmens susijaudinimą lemia daug priežasčių.

Sveikatos problemos:
• nuovargis;
• miego režimo sutrikimas ir poilsio trūkumas;
• patiriamas fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skausmas, karščiavimas, liga ar vidurių užkietėjimas;
• dėl pokyčių galvos smegenyse atsiradęs negebėjimas suvaldyti elgesio;
• neigiamas šalutinis vaistų poveikis;
• nusilpusi rega ar klausa, lemianti, kad asmuo klaidingai supranta tai, ką mato ar girdi;
• haliucinacijos.

Gynybinė reakcija: demenciją turintis asmuo gali jaustis pažemintas, privalėdamas priimti pagalbą atliekant labai intymią veiklą – pavyzdžiui, prausiantis ar einant į tualetą. Asmuo gali jausti, kad yra pažeidžiamas jo savarankiškumas, orumas ir privatumas.

Nesėkmės jausmas: negalėdamas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, demenciją turintis asmuo gali jausti nusivylimą ar nerimą.

Sumišimas dėl būklės progresavimo: jausdamas, kad anksčiau turėti gebėjimai nyksta, ir iki galo nesuprasdamas šio proceso priežasties, demenciją turintis asmuo gali jaustis sumišęs.

Baimė: negalėdamas atpažinti aplink esančių žmonių ar vietų, demenciją turintis asmuo gali jausti baimę. Asmuo taip pat gali ilgėtis tam tikrų vietų ar ankstesnio gyvenimo laikotarpio. Jeigu praeityje yra buvę tam tikrų nemalonių įvykių, šie gali iškilti dabartyje ir būti baimės priežastis.

Mėginimas atkreipti į save dėmesį: demenciją turintis asmuo gali rodyti aplinkiniams, kad patiria nuobodulį, jaučia stresą, turi energijos perteklių arba prastai jaučiasi.

Ką daryti?
Atsižvelgdami į situaciją ir siekdami išvengti (ar suvaldyti) agresyvaus demenciją turinčio asmens elgesio, pamėginkite pasinaudoti šiais toliau pateikiamais patarimais.

Stenkitės rasti būdų mažinti susijaudinimą:
• medicininė apžiūra gali padėti nustatyti, ar esama kokių nors fiziologinių problemų, gal tokį elgesį sukelia šalutinis vaistų poveikis;
• nerimastingumas gali būti depresijos simptomas. Jeigu įtariate šią priežastį, informuokite apie tai gydytoją. Nustačius depresiją, ji gali būti gydoma.
• mėginkite atpažinti apie nerimastingumą įspėjančius ženklus ir pasitelkite veiksmus, kurie neleistų nerimui stiprėti;
• demenciją turinčiam asmeniui atliekant tam tikrą veiklą, pamėginkite sumažinti savo lūkesčius, tačiau suteikite galimybę jam / jai dalyvauti ar įsitraukti į veiklą kitais būdais;
• užtikrinkite, kad asmuo turėtų neskubinamą ir pastovią dienos rutiną;
• jeigu įmanoma, reaguokite į nerimastingumą keliančią būseną;
• skirkite laiko paaiškinti žmogui patiriamą situaciją – net jei asmuo nesupras tariamų žodžių, jūsų tonas padės nurimti;
• venkite susipriešinimo. Arba nukreipkite dėmesį pasiūlydami kitą veiklą;
• užtikrinkite, kad asmuo būtų fiziškai aktyvus ir turėtų galimybę dalyvauti prasmingoje veikloje;
• užtikrinkite, kad asmuo jaustųsi priimamas, jam būtų jauku.

Prevenciniai veiksmai ne visada padeda. Nekaltinkite savęs, jei asmuo vis tiek tampa nerimastingas. Stenkitės tokį elgesį priimti ir suvaldyti kuo ramiau ir efektyviau.

Nerimastingo elgesio suvaldymas
• Likite ramūs. Kalbėkite ramiu, tvirtu balso tonu.
• Pakvieskite asmenį įsitraukti į labai paprastą ir jaukią veiklą – pavyzdžiui, išgerti arbatos ar kartu pavartyti žurnalą. Dėmesio nukreipimas yra vienas efektyviausių veiksmų.
• Mėginkite rasti, kas padėtų esamoje situacijoje. Pavyzdžiui, vieniems padeda atsakymas į tuos pačius klausimus, kitiems yra svarbu rasti priežastį, kodėl asmuo kartoja klausimą – galbūt kartojimas susijęs su negebėjimu įvardinti kito dalyko?

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.