Informacija globėjui

Miegas

Kasdienė asmens priežiūra

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.

Demenciją turintys asmenys dažnai susiduria su miego sutrikimais. Asmuo gali norėti miegoti dienos metu ir negalėti užmigti naktį. Kai kurie negali atskirti dienos nuo nakties, taip pat gali sumažėti bendras aktyvumas – tuomet asmuo miegos mažiau.

Susipažinkite su Evelinos Pajėdienės paskaita „Kaip pagerinti miego kokybę asmeniui, turinčiam demenciją, ir jo globėju?“

Miego sutrikimų priežastys
Svarbu atpažinti, kas sukelia miego sutrikimus – pavyzdžiui, trikdanti aplinka, šalutinis vaistų poveikis. Priežasties atpažinimas gali padėti rasti sprendimus, kaip tvarkytis su tais sutrikimais. Kartais gali padėti užrašinė ar dienoraštis, kuriuose būtų pažymimi asmens elgesio pokyčiai, galintys padėti pažinti jo miego sutrikimų priežastis.

Fiziologinės ir medicininės priežastys
• Dėl demencijos atsiradę galvos smegenų pažeidimai sutrikdo miego režimą reguliuojantį biologinį laikrodį asmens galvos smegenyse.
• Tokios ligos kaip angina, širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas ar skrandžio opa gali sutrikdyti miegą.
• Artrito ar kitų ligų sukeltas skausmas taip pat gali būti priežastis.
• Dėl šlapimo takų infekcijos atsiradęs dažnas noras šlapintis.
• Medžiagų apykaitos sutrikimas, apie kurį gali įspėti neramių kojų sindromas ar kojų mėšlungis.
• Depresija, dėl kurios asmuo atsibunda anksti ryte ir negali vėl užmigti.
• Diuretinis (šlapimo varomasis) vaistų poveikis.
• Apnėja (kvėpavimo sustojimas, pasireiškiantis miego metu) arba knarkimas.
• Mažesnis miego poreikis žmogui senstant.

Pabandykite:
• jei manote, kad tai prisideda prie problemos, aptarti su gydytoju, ar yra galimybė nustoti vartoti diuretinius vaistus ar juos pakeisti kitais;
• susitarti dėl vizito pas gydytoją aptarti asmens fizinių simptomų;
• gavus gydytojo rekomendaciją, asmens patiriamą skausmą prieš miegą malšinti nuskausminamaisiais vaistais;
• pasitarti su gydytoju, ar prie miego sutrikimų gali prisidėti vartojami raminamieji;
• pasiteirauti gydytojo, gal reikėtų atlikti vertinimą, ar asmuo neserga depresija;
• pasiteirauti gydytojo apie šalutinį demenciją turinčio asmens vartojamų vaistų poveikį;
• kartais verta aptarti su gydytoju, ar yra tinkama skirti raminamuosius ar migdomuosius vaistus. Pastarieji gali padėti tik trumpuoju laikotarpiu. Vis dėlto tiek vieni, tiek kiti vaistai gali daryti neigiamą poveikį, pavyzdžiui, didinti asmens sumišimą.

Kai sutrikusio miego priežastis yra aplinka
• Miegamajame gali būti per šilta ar per šalta.
• Silpnas apšvietimas gali trukdyti demenciją turinčiam asmeniui susiorientuoti.
• Asmeniui gali būti sunku rasti tualetą.
• Aplinkos pasikeitimas, pavyzdžiui, persikėlimas gyventi į naujus namus arba paguldymas į ligoninę, gali sukelti asmens sumišimą, jam sunku orientuojantis.

Pamėginkite:
• kiek įmanoma, palaikyti nekeičiamą aplinką;
• pasiteirauti pabudusio demenciją turinčio asmens, ar kambaryje ne per šalta, ar ne per karšta. Dėl demencijos gali būti sutrikęs asmens vidinis termostatas;
• pasirūpinti tinkamu apšvietimu: šešėliai, atspindžiai, silpnas apšvietimas gali kelti asmens susijaudinimą, skatinti haliucinacijas. Gal geriau sustiprinti apšvietimą;
• pašalinti iš miegamojo veidrodį – neatpažindamas savęs ar kitų asmenų veidrodyje, asmuo gali jaustis sumišęs;
• pasirūpinti, kad būtų lengviau rasti kelią iki tualeto, – asmens sumišimą gali sumažinti naktinė lempa;
• jeigu asmeniui sunku rasti tualetą, pasvarstyti galimybę įsigyti tualeto kėdę;
• užtikrinti, kad miegamasis būtų jaukus, o lova – patogi. Atpažįstami daiktai gali padėti asmeniui orientuotis erdvėje;
• patraukti dieną dėvimus drabužius – juos matydamas, asmuo gali nuspręsti, kad yra laikas keltis;
• stengtis, kad asmuo būtų fiziškai aktyvus ir eitų pasivaikščioti bent kartą ar du kartus per dieną.

Kitos priežastys
• Ėjimas miegoti per anksti.
• Per ilgas miegas dienos metu.
• Per didelis nuovargis, dėl kurio atsiranda vidinė įtampa ir yra sunku užmigti.
• Nepakankama fizinė veikla, todėl žmogus nesijaučia pavargęs.
• Per didelis kavos ar alkoholio vartojimas.
• Alkio jausmas.
• Susijaudinimas dėl priežasties, kuri sukėlė liūdesį.
• Neramūs sapnai.

Pamėginkite:
• maisto ir gėrimo nulemtos priežastys:
◦ mažinti asmens suvartojamą kofeiną (kava, arbata, juodasis šokoladas ir pan.) dienos metu, atsisakyti jo po 17 val.;
◦ mažinti alkoholio vartojimą, aptarti su gydytoju, ar alkoholis yra suderinamas su asmens vartojamais vaistais;
◦ jeigu manote, kad asmuo jaučiasi alkanas naktimis, prieš miegą duoti jam užkandžių ar tik pabudus;
◦ duoti išgerti žolelių arbatos ar šilto pieno;
• su asmens veikla ar aplinka susijusios priežastys:
◦ pasistengti, kad pavakaryje ar prieš miegą asmuo neturėtų galinčios nuliūdinti veiklos;
◦ jeigu asmuo atsisako eiti miegoti į lovą, pasiūlyti alternatyvą – galbūt sutiktų miegoti ant sofos;
◦ kai asmuo vaikšto naktį, leisti jam tai daryti, jeigu namuose yra saugu ir tai netrukdo jūsų poilsiui;
◦ jeigu tinkama, švelniai pamasažuoti asmeniui nugarą prieš miegą ar tuo metu, kai naktį jis pabunda;
◦ apsvarstyti galimybę prie lovos turėti muzikos grotuvą su švelnios ir atpalaiduojančios muzikos įrašais;
◦ jei asmuo pabunda naktį ir pabudina jus, švelniai priminti, kad dabar yra naktis ir reikėtų dar miegoti.

Apsvarstykite
Įprasta, kad, progresuojant demencijai, tam tikru laikotarpiu asmuo miega neramiai, prieš miegą būna susijaudinęs. Esant vėlesnei demencijos stadijai, asmuo miega daugiau.
Miego sutrikimas yra vienas sunkiausių demencijos simptomų. Šeimos nariams ir globėjams būtina gebėti pasirūpinti savimi ir patiems gauti pakankamai poilsio. Ieškokite galimybių reguliariai pailsėti.

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai