Valgymas kartu gali suteikti galimybę praleisti laiką su šeima ir draugais, taip pat dalintis maistu.
Demenciją turinčiam asmeniui valgymas gali būti įtampą keliantis dalykas. Atminties praradimas ir nesugebėjimas racionaliai mąstyti valgymą gali paversti labai nemalonia ir sunkia patirtimi. Tačiau yra būdų, kaip situaciją galima būtų palengvinti.
Apetito praradimas
Asmuo gali prarasti apetitą, jeigu jis pamiršta, kaip kramtyti ar nuryti, nebetinka jo naudojami dantų protezai, yra nepakankamai fiziškai aktyvus, jaučiasi susigėdęs dėl patiriamų sunkumų.
Pabandykite:
• kreiptis į gydytoją, kad jis įvertintų, ar apetito praradimas nėra susijęs su gydoma liga, tokia kaip uždegimas ar depresija;
• užtikrinti valgymo reguliarumą;
• leisti asmeniui valgyti, jeigu jis jaučiasi alkanas;
• skatinti asmens fizinį aktyvumą;
• užtikrinti subalansuotą mitybą – tai leis išvengti vidurių užkietėjimo;
• pasiūlyti stiklinę sulčių – tai gali paskatinti apetitą;
• pasiūlyti ledų ar pieno kokteilių;
• ruošti įprastus patiekalus įprastais būdais, ypač tuos patiekalus, kurie yra mėgstami;
• skatinti, kad asmuo suvalgytų visą arba didžiąją dalį patiekalo prieš pradėdamas valgyti kitą: kai kurie asmenys gali sutrikti, kai su kitu patiekalu pasikeičia valgio skonis ir tekstūra;
• sukurti prie stalo ramią ir atpalaiduojančią atmosferą. Valgymui skirkite pakankamai laiko. Didelę negalią turintis asmuo valgydamas gali užtrukti iki valandos;
• jeigu asmuo netenka daug svorio (pavyzdžiui, 2,5 kg per 6 savaites), pasikonsultuoti su gydytoju;
• pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų vartojimo.
Persivalgymas arba kintantis apetitas
Pabandykite:
• mažinti alkį lengvais vaisių ir daržovių užkandžiais, paliktais ant stalo;
• kviesti valgyti 5–6 kartus per dieną;
• pasiūlyti fizinę veiklą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar socialinis bendravimas gali padėti sureguliuoti alkio atsiradimą;
• jeigu reikalinga, pasirūpinti, kad maistas nebūtų atvirai matomas, galima užrakinti maistą spintelėje.
Saldumynų troškimas
Pabandykite:
• patikrinti, ar saldumynų troškimas nėra šalutinis vaistų poveikis. Kai kurie antidepresantai gali skatinti tokį norą;
• pasiūlyti asmeniui mažo kaloringumo ledų, varškės desertų, pieno koktelių.
Burnos sausumo, kramtymo ir rijimo problemos
Kai kurios valgymo problemos yra susijusios su burnoje jaučiamu diskomfortu, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių: burnos išsausėjimo, dantenų skausmo, nepatogumo dėl nebetinkamų dantų protezų.
Pabandykite:
• apsilankyti pas odontologą, kad šis apžiūrėtų dantenas, dantis ir dantų protezus;
• sudrėkinti maistą padažais, jeigu kyla problemų dėl burnos ertmės išsausėjimo;
• jei kyla kramtymo problemų, parodyti, kaip tai daroma: šiek tiek spustelint skruostą, pasakant, kada kramtyti, parodant, kaip kramtyti, sudrėkinti maistą, pasiūlyti asmeniui po vieną mažą gabalėlį;
• jeigu kyla rijimo problemų, priminti asmeniui, kad nurytų maistą po kiekvieno kąsnelio. Švelniai paglostykite gomurį, patikrinkite burną, ar jis nurijo kąsnį. Neduokite sunkiai nuryjamo maisto. Pasiūlykite mažus sudrėkinto maisto kąsnelius;
• pasitarti su gydytoju, jeigu asmuo dažnai springsta.
Iššūkiai prie stalo
Gali nutikti taip, kad demenciją turintis asmuo įsipila sulčių į sriubos indą, servetėlę ima tepti sviestu arba desertą ketina valgyti peiliu. Jam darosi sunku susiorientuoti prie stalo ir yra reikalinga tam tikra pagalba.
Pabandykite :
• vienu metu patiekti tik vieną patiekalą ir patraukti nuo stalo daiktus, kurie gali blaškyti, pavyzdžiui, papildomus įrankius, indus ir pan.;
• naudoti vienspalvius indus, kurių spalva skiriasi nuo staltiesės;
• jei naudotis stalo įrankiais asmeniui yra per sunku, siūlyti valgį, susmulkintą kąsnio dydžio gabaliukais;
• valgyti kartu su demenciją turinčiu asmeniu, kad jis galėtų jus kopijuoti;
• neskubinti;
• pašalinti iš aplinkos triukšmą arba jį kuo labiau apriboti;
• pasirūpinkite, kad erdvė būtų gerai apšviesta;
• pasiūlyti asmeniui įprastą maistą ir patiekalus.
Turėkite omenyje
• Tegu valgymas būna kuo paprastesnis procesas. Nebūtina, kad asmuo naudotųsi įrankiais, jeigu tai tampa per sudėtinga. Valgio patiekimas kąsnio dydžio gabalėliais gali būti gera alternatyva.
• Atsižvelkite į anksčiau asmens turėtus valgymo įpročius. Galbūt jis visada turėjo nedidelį apetitą, mėgo saldumynus.
• Įvertinkite maisto temperatūrą. Šiltas maistas gali kelti apetitą. Kai kurie demenciją turintys asmenys praranda gebėjimą atpažinti, ar maistas yra karštas ar šaltas. Venkite naudoti iš polistireno pagamintus produktus, kurie gali išlaikyti karštį ilgą laiką ir lengvai apvirsti.
• Sugedęs maistas šaldytuve, slepiamas maistas ar reguliarus nevalgymas – tai ženklai, kad atskirai gyvenančiam asmeniui reikia daugiau pagalbos.
• Daugelis demenciją turinčių asmenų vartoja nepakankamai skysčių, nes pamiršta atsigerti arba nebeatpažįsta troškulio jausmo. Kad būtų išvengta dehidratacijos, reguliariai pasiūlykite jam vandens, sulčių ar kitų skysčių.
• Daugelis valgymo problemų yra laikinos ir kinta nykstant asmens gebėjimams.
Kontaktai
Informacija
© 2024, Asociacija „Demencija Lietuvoje“
Kontaktai