Alkoholis ir demencija

2021 m. liepos 8 d.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print

 

Ar alkoholio vartojimas gali padidinti demencijos riziką?

Nesaikingas alkoholio vartojimas turi neigiamą poveikį mūsų bendrai sveikatai, o nesaikingas alkoholio vartojimas ilgesnį laikotarpį gali sukelti smegenų pažeidimų ir padidinti demencijos riziką. Saikingas alkoholio vartojimas nei padidina demencijos riziką, nei nuo jos apsaugo. Taigi, žmonės, kurie nevartoja alkoholio neturėtų būti skatinami vartoti alkoholį, kad šią riziką sumažintų, o tie, kurie vartoja alkoholį saikingai, neturėtų būti vienareikšmiai skatinami sustoti tai daryti konkrečiai tam, kad jie sumažintų demencijos riziką, nors tai ir suteiktų įvairios kitokios naudos sveikatai.

 

Ką sako mokslas apie alkoholį ir demenciją?

Dvi Alzheimer’s Disease International ir National Institute for Health and Care Excellence (NICE) atliktos sisteminės literatūros analizės apžvelgė daug mokslinių studijų, tyrusių ryšį tarp alkoholio vartojimo ir demencijos.

Atlikdami sisteminę literatūros analizę, mokslininkai vertina didelį kiekį išvadų, padarytų anksčiau įgyvendintuose tyrimuose. Gali atrodyti, kad šis metodas yra senų duomenų „perrašymas“, tačiau moksliniame kontekste tai labai svarbi praktika, kuri leidžia gauti labiau pagrįstas išvadas svarstomais klausimais. Jeigu daug mokslinių tyrimų, taikančių įvairius metodus tiriant įvairias žmonių grupes padaro tą pačią išvadą, tada galima būti labiau užtikrintiems, kad tos išvados galioja ir kalbant apie bendrą populiaciją.

Taigi, minėtos sisteminės literatūros analizės parodė, kad nesaikingai alkoholį vartojantys žmonės, apimant ir išgertuvėse dalyvaujančiuosius (kai asmuo nebūtinai geria kasdien, bet reguliariai turi įvykių, kai per labai trumpą laiką išgeria labai didelį kiekį alkoholio), turi didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga ar išvystyti bet kurią kitą demencijos formą nei tie, kurie alkoholį vartoja saikingai.

 

 

 

 

Kaip alkoholis gali pažeisti smegenis?

Gausus alkoholio vartojimas ilgą laikotarpį pažeidžia smegenis. Pastebėta, kad daug alkoholio suvartojančių asmenų galvos smegenų baltoji medžiaga, kuri padeda perduoti signalus tarp skirtingų galvos smegenų dalių, susitraukia, o tai turi įtakos galvos smegenų veiklai.

Ilgą laikotarpį trunkantis gausus alkoholio suvartojimas gali lemti vitamino B1 (tiamino) trūkumą ir Korsakoffo sindromo, pažeidžiančio trumpąją atmintį, išsivystymą.

 

Kas yra saikingas alkoholio vartojimas?

Saikingas alkoholio vartojimas apibrėžiamas taip: nuo 1 iki 14 alkoholio vienetų per savaitę moterims ir vyrams. Alkoholio vienetas yra gryno alkoholio kiekis tam tikrame tūryje, pavyzdžiui:

  • įprasta vyno taurė (175 ml) (12 proc.): 2 vienetai;
  • mažesnio stiprumo alaus ar sidro (3.6 proc.) bokalas (0,5 l): 2 vienetai;
  • didesnio stiprumo alaus ar sidro (5,2 proc.) bokalas (0,5 l): 3 vienetai;
  • spiritinis gėrimas (40 proc.), toks kaip viskis, džinas ar degtinė (25 ml): 1 vienetas.

 

Ar saikingas alkoholio vartojimas yra naudingas galvos smegenims?

Yra tyrimų, kurie atkeipai dėmesį, kad saikingai alkoholį vartojantys asmenys turi mažesnę riziką nei alkoholio nevartojantieji susirgti Alzheimerio liga ar išvystyti kitą demencijos formą.

Yra pastebėta, kad alkoholis gali turėti tam tikrą apsauginį poveikį galvos smegenims, pavyzdžiui, sumažinti kraujo tirštumą (vad. plazmos klampumą) ir padidinti naudingo cholesterolio (vad. didelio tankio lipoproteinų) kiekį organizme. Abu šie procesai yra siejami su demencijos rizikos mažinimu. Vis dėlto, ryšį tarp saikingo alkoholio vartojimo ir Alzheimerio ligos rizikos tyrinėję moksliniai tyrimai turi spragų. Pavyzdžiui, daugelyje šių tyrimų asmenys, įvardinti kaip „negeriantys“ apėmė ir tuos, kurie nustojo vartoti alkoholį dėl sveikatos problemų (pvz. buvę alkoholikai), ir žmones, kurie negėrė visą gyvenimą. Abi šios grupės yra labai skirtingos – tų, kurie nustojo vartoti alkoholį, galvos smegenys jau galėjo būti pažeistos alkoholio vartojimo, todėl gali turėti kur kas daugiau bendro su nesaikingai vartojančiais alkoholį asmenimis nei tais, kurie negėrė visą gyvenimą.

Dėl šios priežasties abiejų asmenų grupių įtraukimas į vieną tyrimą lemia abejones tyrimų rezultatais – jų išvados galimai pervertina riziką susirgti Alzheimerio liga ar išvystyti kitą demencijos formą dėl alkoholio nevartojimo.

Tam, kad tyrimų rezultatai būtų labiau pagrįsti, yra svarbu, kad ateityje tyrimai atskirtų asmenis, nevartojusius alkoholio visą gyvenimą, nuo tų, kurie nustojo vartoti alkoholį dėl kitų, su sveikata susijusių priežasčių. Nors sisteminėje duomenų analizėje aptartas vienas tokiu būdu įgyvendintas tyrimas neaptiko saikingo alkoholio vartojimo apsauginio nuo demencijos išvystymo poveikio, reikalinga atlikti daugiau tyrimų, norint geriau suprasti šį ryšį.

 

Ką man svarbu žinoti?

Ryšys tarp alkoholio vartojimo ir demencijos nėra visiškai aiškus, ir žmonės, kurie šiuo metu nevartoja alkoholio neturėtų pradėti vartoti alkoholį dėl galimos apsaugos nuo demencijos. Iš dabar turimų tyrimų neįmanoma aiškiai įvardinti, kokį poveikį alkoholio vartojimas normos ribose turi asmens rizikai išvystyti demenciją.

NICE išspausdintos gairės (2015) rekomenduoja kuo labiau mažinti alkoholio vartojimą, ypač viduriniame gyvenimo tarpsnyje, siekiant sumažinti kitų, su amžiumi susijusių ligų ir būklių, tokių kaip kaulų trapumas, riziką. Turimi moksliniai įrodymai atkreipia dėmesį į tai, kad sveika gyvensena yra geriausias būdas sumažinti demencijos ir kitų chroniškų ligų riziką. Sveikas gyvenimo būdas apima ne vien saikingą alkoholio vartojimą, bet taip pat nerūkymą, fizinį aktyvumą, sveiką mitybą ir kt.

 

 

Informacija parengta remiantis https://www.alzheimers.org.uk/about-dementia/risk-factors-and-prevention/alcohol

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai