Aukštas kraujospūdis ir demencija

2022 m. kovo 23 d.

Siekiant sumažinti demencijos riziką, svarbu atsižvelgti į sveikatą ir gerovę visą gyvenimą. Šiame straipsnyje pristatysime, koks yra aukšto kraujospūdžio poveikis demencijos rizikai.

 

 

Ką sako mokslas?

Atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, kad aukštas kraujospūdis vidutiniame amžiuje yra lemiamas veiksnys išvystyti demenciją, ypač kraujagyslinę demenciją, vyresniame amžiuje. Siekiant mažinti demencijos riziką, svarbu pažinti šiuos veiksnius ir kaip jie gali veikti mūsų sveikatą visais gyvenimo tarpsniais.

 

Kas yra aukštas kraujospūdis?

Kraujospūdis apibūdina jėgą, kuri tenka arterijoms (didžiosioms kraujagyslėms, kurios išnešioja kraują pagrindiniams organams), širdžiai varinėjant kraują mūsų kūnuose. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio milimetrais (mmHg). Kraujo spaudimą apibūdina du skaičiai – pirmasis apibūdina sistolinį kraujo spaudimą – slėgį į arterijų sieneles širdies susitraukimo metu. Antrasis skaičius – apibūdina diastolinį kraujo spaudimą, kuris matuojamas, kai širdis atsipalaiduoja. Tai žemiausias tuo metu kraujo spaudimas į arterijų sieneles tarp širdies susitraukimų. Laikoma, kad normalus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mmHg.

Padidėjęs kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzija, yra diagnozuojamas tuomet, kai kraujo spaudimas yra nuolat didesnis nei 140/90 mmHg. Tai yra susirūpinimą kelianti būklė – pagrindinė insulto ir širdies smūgio priežastis pasaulyje: PSO duomenimis, hipertenzija serga 1,13 mlrd. žmonių pasaulyje; numatoma, kad iki 2025-ųjų tokių bus net 1,56 milijardo.

Lietuvos statistika: atitinkamai 56,4 proc. ir 70,3 proc. vyrų ir moterų, sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresni turi aukštą kraujospūdį; atitinkamai 19,3 proc. ir 18,8 proc. vyrų ir moterų, 15-64 metų amžiaus grupėje turi aukštą kraujospūdį. 2019 m. duomenimis 29,9 proc. gyventojų Lietuvoje turėjo aukštą kraujospūdį.

Padidėjusio kraujospūdžio priežastys yra šios: fizinės veiklos stoka, antsvoris arba nutukimas, gausus sūraus ir nemaistingo maisto vartojimas, nesaikingas alkoholio vartojimas (kai viršijama sveika norma), gausus kofeino vartojimas, perdirbto ir riebaus maisto vartojimas, rūkymas, aukšto kraujospūdžio paplitimas šeimoje, steroidinių vaistų vartojimas, inkstų ligos, priklausymas Afrikos ar Karibų jūros regiono etninei grupei.

 

Kaip matuojamas kraujospūdis?

  • Svarbu išmatuoti kraujospūdį daugiau nei vieną kartą, nes jis dienos metu svyruoja.
  • Kraujospūdžio rodikliams įtaką daro fizinis krūvis, stresas, skausmas ir didelis karštis ar šaltis. Tačiau toks kraujo spaudimo padidėjimas yra laikinas ir greitai grįžta į normalų. Taigi, jei tik vieną kartą matuojamas kraujospūdis ir jis būna aukštas, tai nebūtinai reiškia, kad jis visada yra per aukštas. Kraujospūdžio rodikliai, pamatuoti gydytojo kabinete, taip pat gali būti klaidinantys, kadangi eidami pas gydytoją kai kurie žmonės susijaudina, todėl padidėja jų kraujospūdis.
  • Norint gauti patikimus rodiklius, kraujospūdis matuojamas keletą dienų iš eilės ir būtinai esant ramybės būsenoje. Tai reiškia, kad Jums reikia atsipalaiduoti ir maždaug 3–5 minutes palaukti prieš matavimą.
  • Matuojant kraujospūdį, svarbu taisyklingai sėdėti bei nustatyti, kad matuoklio rankovė būtų širdies lygyje.
  • Jūs galite patys išmatuoti kraujospūdį naudodamiesi skaitmeniniu kraujospūdžio matuokliu.
  • Svarbu, kad prieš kraujo spaudimo matavimą negerkite gėrimo su kofeinu ir nerūkykite per 30 minučių prieš matavimą.
  • Prieš pradedant matavimą, ramiai pasėdėkite penkias minutes.
  • Matavimo metu atsisėskite į kėdę ir padėkite pėdas ant grindų, o alkūnė turi būti maždaug širdies aukštyje.

 

 

Ką tyrimai sako apie aukštą kraujospūdį ir demenciją?

2014-ųjų metų Pasaulio Alzheimerio ligos ataskaita atkreipė dėmesį, kad aukštą kraujospūdį turintys 15–40 metų asmenys turi didesnę riziką išvystyti kraujagyslinę demenciją vyresniame amžiuje (įprastai 40–64 metų). Kraujagyslinė demencija yra antroji pagal dažnumą demencijos forma po Alzheimerio ligos. Ją sukelia kraujo pateikimo į galvos smegenis sutrikdymas, dėl kurio smegenys negauna pakankamai deguonies ir maistingųjų medžiagų, būtinų geram smegenų veikimui. Ryšys tarp aukšto kraujospūdžio ir Alzheimerio ligos iki šiol nėra pakankamai ištirtas.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad sumažinus aukštą kraujospūdį galima sumažinti demencijos riziką. Taip pat pažymima svarba toliau vykdyti ilgalaikius tyrimus, kuriuose didelės grupės asmenų būtų stebimi ilgą laikotarpį, siekiant įvertinti, koks yra ryšys tarp asmens gyvensenos, sveikatos būklės skirtingais gyvenimo laikotarpiais ir rizikos išvystyti demenciją vyresniame amžiuje.

 

Kaip aukštas kraujospūdis veikia smegenis?

Yra keli būdai, kaip aukštas kraujospūdis veikia galvos smegenis. Laikui bėgant aukštas kraujospūdis sukuria didelį arterijų sienelių įsitempimą, dėl kurio jos ima standėti, siaurėti ir plonėti. Prie kraujagyslių siaurėjimo taip pat gali prisidėti kraujyje aptinkami riebalai. Šis procesas yra vadinamas arterioskleroze. Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Kraujagyslių susiaurėjimas gali rastis galvos smegenyse, taip pažeisdamas galvos smegenų ląsteles ir sutrikdydamas smegenų veiklą.

Aukštas kraujospūdis yra svarbiausias insulto rizikos veiksnys. Dažniausia insulto priežastis – į galvos smegenis vedančios arterijos užsiblokavimas, susidarius trombui (išeminis insultas), kurį dažniausiai sukelia arterijų užkalkėjimas. Kita svarbi insulto priežastis – kraujo išsiliejimas į galvos smegenis trūkus arterijai galvos smegenyse (vad. hemoraginis insultas). Tiek išeminis, tiek hemoraginis insultas sukelia galvos smegenų ląstelių mirtį, kuri gali paskatinti poinsultinės kraujagyslinės demencijos išsivystymą.

Kraujagyslių susiaurėjimas, ypač giliai galvos smegenyse, ne visada yra vieno insultinio įvykio priežastis. Šiose mažose, giliai esančiose kraujagyslėse gali susidaryti trombai arba, suplonėjus jų sienelėms, jos gali pradėti kraujuoti. Pradžioje asmuo net gali nesuprasti, kad kažkas nutiko, tačiau laikui bėgant ir įvykus vis daugiau tokių pakitimų galvos smegenyse, jie pradeda būti matomi vaizdiniuose tyrimuose. Tai vadinama mažųjų kraujagyslių liga, kuri yra viena svarbiausių priežasčių išsivystyti požievinei (subkortikalinei) kraujagyslinei demencijai.

 

Kaip galiu reguliuoti savo kraujospūdį?

Pirmiausia reikia žinoti, koks yra jūsų kraujospūdis. Padidėjęs kraujospūdis yra vienas dažniausių šių dienų šalies gyventojų nusiskundimų. Hipertenzija gali atsirasti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Dažniausiai liga diagnozuojama sulaukus 40-ties metų, bet pasitaiko ir kur kas jaunesnio amžiaus pacientams. Liga „jaunėja“ dėl gyvenimo įpročių, sumažėjusio fizinio aktyvumo, didelio streso lygio, nesubalansuotos mitybos, poilsio trūkumo ir genetikos. Vis dėlto dažnai liga gali būti nediagnozuojama dėl simptomų neatpažinimo iki pat sunkaus širdies smūgio. Kraujospūdį galima lengvai sužinoti pamatavus kraujo spaudimą vietinėje vaistinėje, pas šeimos gydytoją ar savarankiškai elektroniniu kraujospūdžio matuokliu.

Jeigu jūsų kraujospūdis yra per aukštas, yra būdų, kaip jį sumažinti. Vienas būdas – koreguoti gyvenseną: mažinti svorį, reguliariai mankštintis, sveika mityba, kurioje suvartojamas mažas kiekis druskos, riboti kofeino ir alkoholio vartojimą, mesti rūkyti. Taip pat aukštas kraujospūdis gali būti kontroliuojamas saugiais ir efektyviais receptiniais vaistais. Jeigu turite aukštą kraujospūdį ir prieš imdamiesi kokių nors sprendimų, būtinai pasikalbėkite su savo gydytoju – jis galėtų patarti, kas jums būtų tinkamiausia, ir stebėti progresą. Taip užtikrinsite, kad jūsų būklė bus tinkamai suvaldyta.

Kad būtų parodytas aukšto kraujospūdžio ir jo netinkamos kontrolės mastas, medikai jį iliustruoja „pusių taisykle“: hipertenzija diagnozuota tik pusei aukštą kraujospūdį turinčių pacientų, tik pusė iš jų gydomi ir tik pusė gydomų pacientų gydomi tinkamai, nes asmenys dažnai nesilaiko gydytojų rekomendacijų – čia galite sužinoti daugiau.

Ilgais laikotarpiais vykdytų tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad būtina vystyti visuminį, visus gyvenimo tarpsnius apimantį požiūrį, į sveikatą. Kraujospūdžio lygio reguliavimas yra tik vienas veiksnys. Fizinis aktyvumas, mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas yra kiti veiksniai, į kuriuos svarbu atsižvelgti siekiant sumažinti demencijos riziką. Aukštas kraujospūdis pradžioje nepasireiškia jokiais simptomais, todėl svarbus mūsų sąmoningumas ir informuotumas, reguliari savo kraujospūdžio stebėsena.

 

 

Parengta remiantis:

https://www.alzheimers.org.uk/about-dementia/risk-factors-and-prevention/high-blood-pressure

https://www.health.harvard.edu/blog/can-controlling-blood-pressure-later-in-life-reduce-risk-of-dementia-2020062920498

https://www.santa.lt/naujienos/santaros-zinios-aukstas-kraujospudis-turi-buti-gydomas-ir-vaistais-ir-gyvensena/

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai