Bendravimo stoka

Bendravimo stoka arba vienišumo patyrimas gali prisidėti prie įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip depresija, širdies ligos, taip pat gali padidinti ankstyvos mirties riziką. Vienišumo neigiamas poveikis prilyginamas rūkymo, alkoholio ir viršsvorio keliamai žalai ir yra siejamas su net 50 proc. padidėjusia demencijos rizika.

 

Kas yra bendravimo stoka (vienišumas)?

Vienišumas yra subjektyvus jausmas, kuris randasi dėl neatitikimo tarp norimų ir realiai turimų socialinių santykių. Nors vienišumo patyrimas nėra klinikinė būklė, jis yra siejamas su daugeliu neigiamų sveikatos aspektų, tokių kaip miego sutrikimai, depresijos simptomai, pažintinių gebėjimų silpimas, insultas. Nors kiekvienas iš mūsų galime pasijusti vienišas/a tam tikru gyvenimo tarpsiu, ypač esant sudėtingoms sąlygoms, tokioms, kokias lėmė Covid-19 ribojimai, vienišumo patyrimas gali labai skirtis, kalbant apie jo trukmę arba intensyvumą. Trumpalaikio ir ilgalaikio vienišumo patyrimo poveikis asmeniui skirsis.

Vienišumo paplitimui gali turėti įtakos daugybė veiksnių, tokių kaip pajamos, sveikatos sutrikimai, negalia, kultūra, kalba, paplitusios nuostatos visuomenėje, gyvenamoji vieta (miestas / kaimas), su tuo susijęs visuomeninių paslaugų prieinamumas ir įvairovė.

 

 

 

Bendravimo stoka (vienatvė) ir visuomenė

Lietuvoje vieniši jaučiasi 1 iš 13 žmonių. Šis skaičius žymiai didesnis tarp vyresnio amžiaus ir negalią turinčių asmenų: 46,7 proc. vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) lietuvių yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje. Žemą socialinį aktyvumą atspindi ir vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo kokybės rodiklis, pagal kurį Lietuva yra viena paskutinių Europos Sąjungos šalių sąraše. Emocinę pagalbą telefonu teikianti „Sidabrinė Linija“ išskiria keletą aplinkybių, didinančių vyresnio amžiaus žmonių atskirtį, tarp jų „artimų santykių su šeima, draugais ir kaimynais nebuvimas; susidūrimas su sudėtingais pokyčiais gyvenime: pensija, našlystė ar silpnėjanti sveikata; gyvenimas finansiniame skurde, sveikatos problemos, nepakankama socialinė rūpyba ir neigiamas visuomenės požiūris į senėjimą.“

 

Pasauliniai tyrimai į bendravimo stokai pažeidžiamų visuomenės grupių sąrašą taip pat įtraukia migrantus, tautines mažumas, psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis ir kt. Vienišumas koreliuoja su bendru pažeidžiamumu visuomenėje, nes viešoje erdvėje dominuojantis neigiamas požiūris į amžių, negalią ar kitus veiksnius gali susiaurinti socialinių ryšių tinklą, galimybes dalyvauti visuomeninėje, kultūrinėje veikloje, turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai, dėl žmonės gali būti linkę atsiriboti nuo kitų žmonių.

 

Kaip bendravimo stoka susijusi su demencija?

2021 m. paskelbtas tyrimas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis vienišumo patyrimas vidutiniame amžiuje (45-64 m.) gali padvigubinti Alzheimerio ligos ir kitų demencijos tipų riziką vėlesniame gyvenime. Vienišumo jausmui išnykus, demencijos rizika sumažėja.

Tyrimas pabrėžia, kad toks rizikos netolygumas tenka visiems žmonėms, kurie jautė bendravimo stygių, nepriklausomai nuo jų gyvenimo būdo ar nuo to, ar jie gyveno vieni ar su kitais asmenimis. Tai atkreipia dėmesį, gyvenimas vienam nėra tapatus vienišumo patyrimui – žmonės gali jaustis vieniši gyvendami su kitais asmenimis arba gyvendami vieni nesijausti vieniši. Vienišumo patyrimas gali turėti neigiamą įtaką žmonių sveikatai, padidėjusiai depresijos, demencijos ir ankstyvos mirties rizikai.

 

Anksčiau minėti mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į priežastinį ryšį tarp bendravimo stokos kaip veiksnio ir demencijos rizikos. Bendravimo stoka gali būti ne tik priežastis, bet ir demencijos pasekmė, atspindinti slopstančius socialinius įgūdžius. Progresuojant demencijai, kinta asmenybė – sumažėjęs noras bendrauti gali būti vienas iš demencijos simptomų. Taigi, žmogaus atsiribojimas nuo artimųjų ir kitų socialinių ryšių ne tik padidina demencijos riziką, bet taip pat gali būti vienas iš pirmųjų demencijos ženklų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį.

 

 

Parengta remiantis:

https://alz-journals.onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1002/alz.12327

https://www.bumc.bu.edu/busm/2021/03/24/midlife-loneliness-is-a-risk-factor-for-dementia-and-alzheimers-disease/

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas”, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.