Cukrinis diabetas ir demencija

2022 m. kovo 19 d.

 

Cukrinis diabetas – kas tai?

Cukrinis diabetas – tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia pakitęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Diabetu serga daugiau kaip 9% (463 mln.) pasaulio gyventojų ir šis skaičius itin auga tarp vyresnio amžiaus asmenų. Cukrinis diabetas yra viena iš 10 pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.

Sveiko žmogaus cukraus norma kraujyje yra nuo 3,3 iki 5,5 mmol/l (cukraus kiekis veniniame kraujyje būna iki 10 proc. didesnis nei kapiliariniame, tai lemia gaunamų duomenų skirtumus). Jeigu nustatomas 5,6–7,5 mmol/l gliukozės kiekis, laikoma, kad žmogui yra prediabetas. Jeigu gliukozės kiekis yra 8 mmol ir daugiau, laikoma, kad žmogui yra diabetas.

 

 

Lietuvoje 2019 m. diabetas buvo diagnozuotas 114,3 tūkst. (5,4 proc.) gyventojų, esančių 20–79 m. metų amžiaus grupėje. Pažymima, kad net iki 50 proc. asmenų, kurie serga diabetu, neturi diagnozės. Vadinasi, liga yra negydoma, gali rastis ligos komplikacijos.

Nuo diabeto ligos vien 2019 m. Lietuvoje mirė per 1,34 tūkst. šios amžiaus grupės sergančiųjų. I-ojo tipo cukriniu diabetu serga apie 5–10 proc. visų diabetą turinčių žmonių. Nors liga gali pasireikšti bet kuriuo amžiaus laikotarpiu, ji dažniausiai  išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms. Manoma, kad riziką susirgti I-ojo tipo cukriniu diabetu labiausiai lemia genetika ir aplinkos veiksniai, persirgtos virusinės infekcijos.

II-ojo tipo diabeto paplitimas gali siekti net iki 75–97 proc. visų sergančiųjų. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys. Moksliniuose tyrimuose taip pat nustatomas genetinis polinkis, tačiau daug ryškesnis ryšys stebimas su nutukimu bei fizinio aktyvumo stoka. II-ojo tipo cukrinis diabetas yra labiau paplitęs išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, kur taip pat didėja nutukimo, mastas, yra mažas fizinis aktyvumas, paplitęs perdirbto maisto vartojimas. II-ojo tipo cukrinį diabetą gali lemti daug veiksnių:

  • antsvoris/nutukimas, kuris lemia didelį insulino kiekį kraujyje (vad. hiperinsulinemija) ir atsparumą insulinui;
  • svarbu ne tik nutukimo laipsnis, bet ir tipas: žmonės, kuriems būdingas visceralinis nutukimas (vad. „ obuolio“ tipo nutukimas, kai riebalai kaupiasi pilvo srityje) ir kurie turi didesnę juosmens apimtį (vyrai >101,6 cm, moterys > 88,9 cm) ir yra žemesnio ūgio, turi didesnę tikimybę susirgti II-ojo tipo diabetu;
  • sumažėjęs fizinis aktyvumas (kuo mažiau žmogus juda, tuo didesnė tizika, nes fizinis aktyvumas padeda kontroliuoti svorį, didiną gliukozės panaudojimą ir jautrumą insulinui);
  • amžius: dauguma žmonių amžėdami žmonės ima mažiau judėti, dėl to prarandama raumenų masė ir priaigama svorio). II-ojo tipo cukrinis diabetas taip pat sparčiai plinta vaikų, tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų;
  • prediabetas;
  • moterys, sirgusios gestaciniu diabetu (angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis didesniu nei turi būti gliukozės kiekiu kraujyje) ar gimdžiusios didelio svorio naujagimius (> 4 kg), taip pat turi didesnę riziką sirgti II-ojo tipo cukriniu diabetu;
  • šeimos, kuriose diabetu serga pirmos eilės giminės (tėvai, broliai ir seserys, vaikai).

 

 

Miglės Anušauskaitės piešinys.

 

Cukrinis diabetas ir demencija

Cukrinis diabetas gali dvigubai padidinti demencijos riziką. Jeigu demencijos rizika bendroje populiacijoje yra apie 10 proc. Cukriniu diabetu sergantiems ši rizika yra net 20 proc., o tiems, kurie taip pat serga kitomis kraujagyslių ligomis, tokiomis kaip širdies nepakankamumas ar insultas, demencijos tikimybė yra dar didesnė. Manoma, kad su cukriniu diabetu susijusią demencijos riziką lemia kelios priežastys:

  • aukštas gliukozės ir insulino kiekis kraujyje gali pažeisti galvos smegenų kraujagysles, neuronus;
  • cukrinis diabetas gali paskatinti baltymo, siejamo su Alzheimerio liga, kaupimąsi galvos smegenyse.

Kalbant apie cukrinio diabeto ir demencijos ryšį svarbu kalbėti apie visuminį požiūrį į žmogaus sveikatą viso gyvenimo laikotarpiu: tyrimai rodo, kad prasta sveikata, įskaitant nutukimą ir cukrinį diabetą, jaunesnio amžiaus suaugusiems asmenims padidina demencijos riziką vyresniame amžiuje. Vis dėlto dar nėra atlikta pakankamai tyrimų atskleisti, kaip demencijos rizika yra susijusi su diabeto atsiradimo amžiumi.

 

Rizikos mažinimas

Yra svarbu, kad Lietuvos žmonės daugiau žinotų su demencija ir cukriniu diabetu, ypač II tipo diabetu, susijusią riziką.

Cukraus kiekio kraujyje tyrimai gali padėti nustatyti, ar žmogus serga diabetu ar prediabetu. Turintys diabeto simptomų, turėtų kreiptis į gydytoją.

Simptomai gali būti:

  • dažnas šlapinimasis;
  • stiprus troškulys;
  • neryškus matymas;
  • nuolatinis alkis;
  • nuovargis;
  • lėtas žaizdų ar sumušimų gijimas;
  • pėdų ar rankų dilgčiojimas, tirpimas ar skausmas.

Cukrinio diabeto riziką galime mažinti šiais būdais:

  • stenkitės prižiūrėti kūno svorį – reguliari fizinė veikla gali padėti sumažinti tiek cukrinio diabeto, tiek demencijos riziką;
  • subalansuokite savo mitybą: vartokite mažai sočiųjų riebalų ir angliavandenių, venkite riebų, sūrų ar saldų, taip pat perdirbtą maistą, vartokite pakankamai vandens;
  • mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas – gali padidinti riziką. Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams. Vienas gėrimas yra 150 ml vyno, 330 ml alaus ar 40 ml stipriųjų gėrimų.
  • meskite rūkyti: aktyvūs rūkaliai susiduria su 30–40 proc. didesne diabeto rizika. Rizika didėja priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio. Tyrimai rodo, kad insulinas yra mažiau efektyvus, jei II tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės yra veikiami nikotino;
  • būkite socialiai ir protiškai aktyvus;
  • mažinkite patiriamą stresą: stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis. Dėl nuolatinio streso gali padidėti cukraus kiekis kraujyje;
  • mažinkite cholesterolio kiekį kraujyje, prižiūrėkite savo kraujospūdį;
  • cukrinio diabeto išsivystymui gali turėti įtakos genetiniai veiksniai – pasidomėkite savo šeimos narių ligos istorijomis ir pasitarkite su gydytoju.

 

 

Parengta remiantis:

https://www.dementia.org.au/media-releases/diabetes-can-double-dementia-risk

https://www.alzforum.org/news/research-news/diabetes-mid-life-drives-dementia-risk

https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventoju-sveikata-2020/kai-kuriu-letiniu-ligu-ir-bukliu-paplitimas

https://ligos.sveikas.lt/lt/ligos/endokrinines_sistemos_ligos/cukrinis_diabetas_cukralige,p.tyrimas

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas”, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.