Klausa padeda pažinti mus supantį pasaulį. Jos praradimas riboja garsinės informacijos įsisavinimą ir su ja susijusio pasaulio vaizdo kūrimą mūsų galvos smegenyse. Tad klausos praradimas yra didelė problema, kuri gali būti ne vien įvairių ligų simptomas, bet ir priežastis.
Žmonės, vidutiniame amžiuje (40-65 metų amžiaus) įgiję klausos negalią, demenciją turi dažniau nei klausos negalios neturintys. Tyrimai rodo, kad reguliari klausos patikra ir klausą stiprinančių priemonių naudojimas gali ženkliai sumažinti demencijos riziką.
Kas yra klausos negalia?
Klausos negalia (ar sutrikimu) yra laikomas bet koks gebėjimo suprasti garsą sumažėjimas, apsunkinantis žodinį bendravimą. Klausos sutrikimą gali sukelti liga, tačiau pats sutrikimas nėra laikomas liga.
Asmenys, kuriems yra reikalingos klausą stiprinančios priemonės, dėl galimų sprendimų į specialistus kreipiasi tik praėjus maždaug 10 metų po pirmųjų silpstančios klausos ženklų pasireiškimo.
Uždelstas kreipimasis pagalbos liudija, kad visuomenėje į klausos silpimą nekreipiame adekvataus dėmesio, ir klausos negalia klaidingai laikome tik ryškų klausos susilpnėjimą ar net visišką praradimą.
Silpstančios klausos poveikis galvos smegenų sveikatai
Silpstanti klausa gali turėti trejopą neigiamą poveikį galvos smegenų sveikatai.
Pirma, siekdamos priimti garsu gaunamą informaciją ir užpildyti dėl silpstančios klausos atsirandančias suvokimo spragas, galvos smegenys pamažu gali patirti vis didesnę įtampą. Patiriama įtampa gali turėti neigiamą poveikį galvos smegenų funkcijoms, susijusioms su mąstymu ar atmintimi.
Antra, dėl silpstančios klausos amžėjančios smegenys susitraukia greičiau, nes mažėja jų stimuliavimas per garsu gaunamą informaciją.
Trečia, dėl klausos praradimo žmonės gali atsiriboti nuo bendravimo su kitais žmonėmis, o bendravimas labai svarbus ne vien pažintinių funkcijų stimuliavimui, bet taip pat ir mūsų psichikos sveikatai.
Klausos sutrikimai ir demencijos rizika
Jei turite klausos sutrikimų, turite didesnę tikimybę susirgti demencija pažymi 2020 m. Lancet komisijos ataskaita, kurioje įvardinama, kad klausos praradimas yra vienas iš pagrindinių demencijos rizikos veiksnių.
Apskaičiuota, kad klausos praradimas lemia apie 8 proc. demencijos atvejų. Tai reiškia, kad klausos praradimas gali būti lemiamas veiksnys net maždaug 800 tūkst. iš 10 milijonų naujai diagnozuojamų demencijos atvejų kiekvienais metais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši rizika kyla tik tuo atveju, jei klausos negalia įgyjama vidutiniame ar vyresniame amžiuje – žmonėms, turintiems įgimtą klausos negalią ar ją įgijus ankstyvesniame amžiuje padidėjusi rizika nebuvo pastebėta. Klausos praradimas ypač susijęs su vyresnių nei 60 metų vyrų demencijos simptomais: tarp šios grupės tiriamųjų, stipriau pasireiškusius klausos sutrikimus dažniau lydėjo ir atminties sutrikimai.
Nors klausos negalia yra vienas iš Alzheimerio ligos ir demencijos rizikos veiksnių, ji taip pat gali rastis dėl demencijos. Klausa taip pat gali būti netiesiogiai susijusi su kitais demencijos rizikos veiksniais: pavyzdžiui, demenciją sukeliančios ligos taip pat veikia ir klausą. Be to, pastangos įsiklausyti gali apsunkinti kitus psichikos procesus, stabdyti jų normalią veiklą.
Kaip galima spręsti klausos negalios problemą?
Labiausiai demencijos riziką sumažina ankstyvame vidutiniame amžiuje pradėtas nuolatinis klausos tikrinimas ir klausą stiprinančių priemonių savalaikis naudojimas.
Klausą apsaugoti galime vengdami triukšmo, naudodami nuo triukšmo apsaugančias priemones. Daugiau apie būdus apsaugoti klausą galite sužinoti čia.
Silpstant klausai anksti pradėtas nešioti klausos aparatas ženkliai sumažina demencijos ir kitas klausos negalios sukeliamas rizikas. Kai kurie mokslininkai atkreipia dėmesį į galimas sąsajas tarp klausą stiprinančių priemonių naudojimo pradžios ir demencijos progresavimo sulėtėjimo (arba tam tikrų simptomų vėlesnio pasireiškimo), net tuomet, kai klausa yra itin nusilpusi ir asmuo jau turi demencijos diagnozę.
Naujausi tyrimai atkreipia dėmesį, kad net ir pasireiškus demencijai galima lavinti galvos smegenų zonas, atsakingas už klausą – pavyzdžiui, mokytis išgirsti sunkiai suprantamus garsus, tokius kaip tarmišką kalbėjimą, kalbėjimą su akcentu, sąmoningai skirti dėmesį tyrinėti garsus, mėginti atskirti vienus garsus nuo kitų bendrame garsiniame fone.
Kur kreiptis sunerimus dėl suprastėjusios klausos?
Klausos tikrinimą atlieka sveikatos priežiūros įstaigos, įvairios įmonės, prekiaujančios klausą stiprinančiomis priemonėmis. Paprastą klausos vertinimo testą galite atlikti pas šeimos gydytoją arba internete.
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas”, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.