Depresija ir demencija

2022 m. kovo 22 d.

 

  • Asmenys, patiriantys ūmius depresijos epizodus jaunimo grupėje turi didesnę riziką patirti pažintinių funkcijų mažėjimą vėlesniame amžiuje.
  • Depresijos simptomai vidutiniame ir vyresniame amžiuje didina riziką išvystyti demenciją.

 

Depresijos sukelti galvos smegenų pokyčiai ir demencija

Remiantis atliktais moksliniais tyrimais galima teigti, kad depresija sergantys žmonės tampa jautresni demencijai.

Depresija sergančių asmenų galvos smegenys rodo hiperaktyvumą srityje, kuri skatina antinksčius gaminti daugiau gliukokortikoidų, tokių kaip streso hormonas kortizolis. Didesnis kortizolio kiekis gali pažeisti hipokampą – smegenų dalį, kuri svarbi pažinimo funkcijai ir atminčiai.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad Alzheimerio liga sergantiems žmonėms gali pasireikšti hipokampo atrofija: tiems, kurie serga depresija, hipokampo tūris yra mažesnis. Manoma, kad taip yra dėl padidėjusio streso hormonų kiekio ir dėl to, kad hipokampas yra labiau linkęs į sveikatos pažeidimus, jis taip pat yra jautresnis Alzheimerio ligai. Hipokampas yra pažeidžiama galvos smegenų sritis, kuri dėl neigiamo poveikio gali prarasti tūrį, nepriklausomai nuo Alzheimerio ligos. Kai ši sritis yra patyrusi neigiamą poveikį dėl depresijos, žmogus gali būti labiau linkęs susirgti Alzheimerio liga arba būti jautresnis šiai patologijai.

Tyrimai rodo, kad gali veikti ir kiti mechanizmai, kurie prisideda prie pažinimo nuosmukio. Depresija gali prisidėti prie demencijos dėl kraujagyslių ligų, padidėjusio uždegimo, slopintų nervų augimo faktorių arba padidėjusio amiloido kaupimosi smegenyse – baltymo, stipriai susijusio su Alzheimerio liga.

 

 

Rūpinimasis savo gyvensena yra geriausias priešnuodis

Mokslininkai teigia, kad kalbant apie būdus, kaip asmenys jaunimo grupėje gali mažinti demencijos riziką vyresniame amžiuje, lemiamas vaidmuo tenka psichikos sveikatos stiprinimui ir depresijos gydymui, o kalbant apie gyvenseną vidutiniame amžiuje – demencijos rizikos mažinimas taip pat susijęs su širdies ligų, cukrinio diabeto rizikos valdymu – visi šie veiksmai gali reikšmingai prisidėti prie pažintinių funkcijų nykimo prevencijos.

Siekiant palaikyti gerą psichinę sveikatą svarbu visuminiai žvelgti į žmogaus sveikatą ir gerovę visais gyvenimo tarpsniais: būti fiziškai aktyviems, gebėti derinti darbą ir poilsį, palaikyti socialinius ryšius, sveikai maitintis, atsisakyti kenksmingų įpročių. Atsiradus psichikos sveikatos sutrikimams – nebijoti apie tai kalbėti su aplinkiniais ir kreiptis pagalbos į specialistus.

 

Depresija vyresniame amžiuje ir demencija

Vyresniame amžiuje depresija gali būti ankstyvasis demencijos simptomas. Depresija dažnai išsivysto asmenims, turintiems pažintinių funkcijų sutrikimą ir demenciją. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad vyresniame amžiuje depresijos pasireiškimas sutampa su demencijos pasireiškimu arba išsivysto jau turint demenciją, vis dėlto dauguma tyrimų teigia, kad depresija išsivysto anksčiau nei demencija ir padidina demencijos ar pažintinių funkcijų sutrikimo riziką net 2 kartus.

Vis dar nėra pakankamai duomenų suprasti, ar depresija yra demencijos rizikos veiksnys, ar ji yra demencijos požymis, nurodantis gresiančią ligą (vad. prodromas), ar depresija turi su demencija bendrų genetinių ar neuropataloginių bruožų.

 

Depresija Lietuvoje

15–34 metų gyventojų, jautusių depresijos simptomus, dalis, palyginti su 2014 m., padidėjo nuo 10 proc. iki 31 proc.

Gyventojų, jautusių įvairaus lygio depresijos simptomus, su amžiumi daugėja: 55–64 metų amžiaus gyventojų dalis, palyginti su 2014 m., padidėjo nuo 16 proc. iki 22 proc. 65–74 metų – nuo 19 proc. iki 21 proc., 75 metų ir vyresnių – nuo 33 proc. iki 35 proc.

 

 

Parengta remiantis:

https://jamanetwork.com/journals/jamapsychiatry/fullarticle/1151485

https://www.medicalnewstoday.com/articles/depression-in-early-adulthood-may-increase-risk-of-cognitive-decline

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai