Europos Alzheimerio ligos ir demencijos asociacijų susitikimas

2021 m. balandžio 29 d.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print

2021 m. balandžio 27 d. vyko „Alzheimer Disease International“ (ADI) Europos regiono narių susitikimas. Renginio dalyviai aptarė demencijos strategijų situaciją šalyse narėse, patiriamus iššūkius, dalijosi patirtimi.

       

Dauguma Europos regiono šalių turi parengtas demencijos strategijas. Kartais strategija skelbiama kaip atskiras dokumentas, kitais atvejais – integruojama į kitos su demencija susijusios srities planą. Tai įprastai yra, pavyzdžiui: Neužkrečiamų ligų strategija, Sveiko senėjimo programa, Galvos smegenų sveikatos programa, Psichikos sveikatos strategija.

ADI pažymi, kad atskira, su kitomis programomis nesusieta demencijos strategija yra geriausia priemonė – tai padeda šiai temai skirti didesnį dėmesį, leidžia tinkamai atskleisti problemos daugiasluoksniškumą atitinkamą dėmesį skiriant visoms septynioms Pasaulio sveikatos organizacijos įvardintoms veiklos sritims. Tai yra: 1) sveikatos politika; 2) visuomenės informavimas; 3) prevencija; 4) diagnozavimas;  5) gydymas ir priežiūra; 6) pagalba demenciją turinčių asmenų globėjams; 7)  moksliniai tyrimai ir inovacijos. Jeigu demencijos strategija yra įterpta į kitą dokumentą, svarbu reikiamą dėmesį skirti visoms šioms išvardytoms veiklos sritims.

Lietuva kol kas neturi demencijos strategijos.

Renginyje aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria įvairių šalių asociacijos, skatindamos strategijų rengimą ar jų įgyvendinimą:

  • Rengiant demencijos strategiją ir ją įgyvendinant svarbus nuoseklumas. Tam dažnai trukdo politikų kadencijų trukmė ir kintantys politikų interesai. Kita dažnos politikų kaitos pasekmė – atotrūkis tarp to, kas numatyta demencijos strategijose ir kas įgyvendinama realiai.
  • Informacijos apie demenciją trūksta tiek politikos formuotojams, tiek sveikatos priežiūros specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Tai lemia dažnai pasitaikantį priemonių nesuderinamumą: pavyzdžiui, Lietuvoje yra diegiama asmeninio asistento paslauga demenciją turintiems asmenims. Tačiau tokia paslauga, pasak Raimondos Šoparienės, turi mažai naudos, jeigu diagnozė atliekama per vėlai, sveikatai itin nusilpus. Tad ši paslauga tampa neprieinama. Tam įtakos turi visuomenės negebėjimas atpažinti demencijos simptomų, uždelstas kreipimasis į gydytojus. Šią situaciją iliustruoja tai, kad Lietuvoje diagnozavimo mastas yra nepakankamas. Skaičiuojama, kad Lietuvoje turėtų būti apie 50 tūkst. demenciją turinčių asmenų, o diagnozuota tik apie 31 tūkst.
  • Iššūkių kyla net ir laiku kreipiantis į sveikatos priežiūros specialistus. Ne viena šalis, tarp jų ir Lietuva, neturi demencijos diagnozavimo standarto. Dėl šios priežasties asmenys negali gauti vienodų kokybiškų paslaugų nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Iš esmės diagnozavimo procesas skirtingose gydymo įstaigose skiriasi – ir etapais, ir trukme, ir būdais, o tai kelia daug iššūkių ir papildomos įtampos tiek demenciją turintiems asmenims, tiek globėjams, tiek sveikatos priežiūros specialistams. Standartizavimo stoka neleidžia užtikrinti demenciją turinčių asmenų teises į kokybišką sveikatos priežiūrą nepaisant gyvenamosios vietos ir amžiaus.

Renginyje pažymėta, kad 2021 m. gegužės 26 d. bus paskelbta ketvirtoji „Nuo plano iki poveikio“ (From Plan to Impact) ataskaita, kurioje skelbiama, kaip šalims narėms sekasi įgyvendinti demencijos strategijas. Kasmet rengiama ataskaita pristato gerąją praktiką, padeda identifikuoti tai, kas padeda ir trukdo įgyvendinti valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus demencijos srityje.

Susitikime dalyvavo Albanijos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Kroatijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Sakartvelo, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Lietuvos, Makedonijos, Montenegro, Norveijos, Lenkijos, Portugalijos, Rusijos, Slovėnijos, Ispanijos, Turkijos ir Jungtinės Karalystės atstovai, taip pat ADI atstovai, tarp jų ir organizacijos vadovė Paula Barbino.

ADI yra tarptautinė, visame pasaulyje veikiančių Alzheimerio ligos ir demencijos asociacijų federacija, bendradarbiaujanti su Pasaulio sveikatos organizacija. ADI siekia vienyti pasaulio organizacijų pastangas siekiant atkreipti dėmesį į demenciją kaip visuomenės sveikatos prioritetą ir mažinti su demencija susijusią riziką, skatinti ankstyvą diagnozę, demenciją turintiems asmenims suteikti savalaikę pagalbą.

Daugiau apie ADI : https://www.alzint.org/about-us/

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai