Galvos smegenų traumas, kurioms prireikia greitos medicininės pagalbos, gali sukelti kritimas, smūgis į kietą paviršių, automobilio avarija, taip pat įvykis aktyvioje karo tarnyboje (kai dėl smūgio jėgos ar kulkos sužeidžiama kaukolė ir galvos smegenys), tam tikrų sporto šakų praktikavimas ilgą laikotarpį, patirtas fizinis smurtas.
Pagal sunkumą galvos smegenų trauma yra skiriama į silpną, vidutinę ir sunkią – tai priklauso nuo to, ar dėl sužeidimo asmuo neteko sąmonės, kiek laiko išbuvo be sąmonės ir kokie simptomai atsirado. Nors dauguma traumų yra, nesukėlusių pavojaus gyvybei, yra laikomos silpnomis, jos gali turėti ilgalaikį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai.
Galvos trauma, sutrikdydama įprastas galvos smegenų funkcijas, kelia grėsmę pažintiniams gebėjimams dviem būdais:
- galvos traumos poveikis, kuris gali būti ilgalaikis arba išliekamas, apima: sąmonės netekimą, sunkumą prisiminti trauminį įvykį, pasimetimą, sunkumą įsiminti naują informaciją ir mokytis, sunkumą sklandžiai kalbėti, koordinacijos sutrikimą, regos ar klausos sutrikimus, taip pat pykinimą, galvos skausmą, spengimą ausyse ir kt.
- kai kurios galvos smegenų traumos, praėjus maždaug dešimčiai metų po įvykio, gali padidinti Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos riziką. Demencijos paplitimas dar didesnis tarp tų žmonių, kurie galvos traumas patyrė pakartotinai.
Kaip galvos trauma susijusi su demencija?
Dėl galvos traumos patirti sužalojimai gali sukelti baltymų patologiją smegenyse – t. y. sutrikdyti baltymų pasiskirstymą galvos smegenų audiniuose. Dažniausiai demencijos formai – Alzheimerio ligai – yra būdingas baltymas amiloidas. Šio baltymo sankaupos gali rastis galvos traumą patyrusiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jeigu sužalojimai pasikartoja, šis procesas paspartėja.
Apsauga nuo trauminių galvos sužalojimų
Kritimai yra dažniausia galvos smegenų traumos priežastis vyresnio amžiaus asmenims. Vyresnio amžiaus asmeniui patyrus galvos smegenų traumą, tiesioginis pažeidimo poveikis gali sukurti ilgalaikį poveikį pažintiniams gebėjimams, savarankiškumui, emocinei sveikatai.
Kritimų riziką galite sumažinti šiais būdais:
- jeigu asmuo turi mobilumo problemų, silpnus raumenis, turi sutrikusį pusiausvyros pojūtį, naudokite vaikštynę ar kitas pagalbines priemones;
- reguliariai tikrinkite regėjimą, ir, esant poreikiui, koreguokite regėjimą akiniais ar kontaktiniais lęšiais;
- jeigu tam tikri vartojami vaistai sukelia šalutinį poveikį, tokį kaip pakitęs pusiausvyros pojūtis, svaigimas ir kt., pasikonsultuokite su gydytoju;
- mažinkite kritimų riziką namų aplinkoje: prižiūrėkite, kad nebūtų susiraičiusių kilimų, pakankamas apšvietimas ir kt. Daugiau apie tai, kaip išvengti kritimų namuose galite sužinoti dr. Daivos Petrusevičienės paskaitoje.
- Daug galvos traumų patiriama autoįvykiuose: užtikrinkite, kad naudojama transporto priemonė būtų techniškai tvarkinga, važiuodami automobiliu prisisekite saugos diržą, važiuodami dviračiu, riedučiais ar užsiimdami kontaktiniu sportu dėvėkite šalmą.
Demencija ir galvos trauma
Daugiau nei 30 metų vykdomi moksliniai tyrimai šioje srityje vidutinio sunkumo ir stiprias galvos smegenų traumas sieja su didesne Alzheimerio ligos ar kito tipo demencijos rizika:
- Vyresnio amžiaus asmenys, patyrę vidutinio sunkumo galvos smegenų traumą, turi 2,3 karto didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei vyresnio amžiaus žmonės, nepatyrę galvos traumų. O tų, kurie patyrė sunkią smegenų traumą rizika yra net 4,5 karto didesnė.
- Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką. Tačiau yra pakankamai įrodymų teigti, kad pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kuriuos galima patirti žaidžiant amerikietišką futbolą, boksą, ledo ritulį ir futbolą, gali būti susiję su didesne lėtinės trauminės encefalopatijos (CTE), tam tikros demencijos formos, rizika. Ankstesni tyrimai parodė, kad boksininkai turi didesnę CTE riziką. Atrodo, kad boksininkų CTE rizika yra labiausiai susijusi su bokso raundų skaičiumi, o ne su boksininko nokautų skaičiumi, o tai rodo, kad net pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai, kurie nesukelia sąmonės, gali padidinti demencijos riziką. CTE simptomai gali būti atminties praradimas, sumišimas, pablogėjęs mąstymas, impulsų kontrolės problemos, agresija, depresija, nerimas, savižudybė, parkinsonizmas (judesių simptomai, panašūs į Parkinsono ligą) ir, galiausiai, progresuojanti demencija. Šie simptomai gali prasidėti praėjus metams ar net dešimtmečiams po paskutinio trauminio smegenų pažeidimo.
- 2016 m. kovo 23 d. internetiniame žurnalo „Journal of Neurology“ leidime paskelbtame tyrime nustatyta, kad trauminis smegenų pažeidimas gali paspartinti pažintinių funkcijų nykimą. Šie rezultatai atitiko kitus tyrimus, kurie rodo, kad trauminis smegenų sužalojimas yra reikšmingas vyresnio amžiaus žmonių kognityvinio susilpnėjimo rizikos veiksnys ir yra susijęs su vyresniu amžiumi.
- Kitas tyrimas, kurį atliko Švedijos Umeå universiteto mokslininkai, patvirtino trauminį smegenų sužalojimą kaip demencijos rizikos veiksnį ir atskleidė, kad demencijos diagnozės rizika buvo didžiausia pirmaisiais metais po traumos. Per tą laiką žmonėms, patyrusiems trauminį smegenų pažeidimą, buvo keturis–šešis kartus didesnė tikimybė gauti demencijos diagnozę nei tiems, kurie nepatyrė trauminio smegenų pažeidimo. Tyrime, paskelbtame PLOS Medical Journal 2018 m. sausio 30 d., taip pat padaryta išvada, kad smegenų sukrėtimas ar kitas trauminis smegenų sužalojimas gali padidinti demencijos išsivystymo riziką net po 30 metų.
- Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima visiškai suprasti ryšį tarp trauminio smegenų sužalojimo ir demencijos ir suprasti, kodėl vidutinio sunkumo, sunkūs ir pasikartojantys lengvi trauminiai smegenų sužalojimai sukelia didesnę riziką. Dabartiniai tyrimai, tiriantys, kaip trauminis smegenų sužalojimas keičia smegenų chemiją, rodo ryšį tarp trauminio smegenų pažeidimo ir būdingų baltymų anomalijų, susijusių su Alzheimerio liga. Nustatyta, kad praėjus kelioms valandoms po sužalojimo, sunkus trauminis smegenų sužalojimas padidina beta amiloido, vieno skiriamojo Alzheimerio baltymo, kiekį.
- Kai kurie tyrimai rodo, kad trauminis smegenų sužalojimas gali labiau sukelti demenciją asmenims, turintiems apolipoproteino E (APOE) geno variaciją, vadinamą APOE-e4. Reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima suprasti ryšio tarp APOE-e4 ir demencijos rizikos stiprumą tiems, kurie patyrė trauminį smegenų sužalojimą.
Ar kiekvienas smūgis į galvą sukelia demenciją? Ne kiekvienas, patyręs galvos traumą, įgyja demencija. Nėra įrodymų, kad vienas lengvas trauminis smegenų sužalojimas padidintų demencijos riziką. Nors nėra žinomos strategijos, kaip sumažinti galimą ilgalaikę demencijos riziką patyrus vidutinio sunkumo ar sunkų galvos smegenų sužalojimą arba pasikartojančius nesunkius trauminius smegenų sužalojimus, svarbu suprasti, kad ne kiekvienas, patyręs galvos traumą išsivysto demenciją. Kad galėtume geriau suprasti ryšį tarp smegenų sužalojimo ir demencijos, reikalinga atlikti daugiau tyrimų.
Parengta remiantis: https://www.alz.org/alzheimers-dementia/what-is-dementia/related_conditions/traumatic-brain-injury
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas”, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.