Mobilaus odontologo paslauga yra būtina asmenims, kurių sveikatą ir gerovę yra paveikusi ūmi, progresuojanti būklė. Viena tokių būklių – demencija.
Odontologo paslaugų prieinamumas, negalintiems atvykti į polikliniką
Šiuo metu Lietuvoje nėra priimtų teisės aktų, reglamentuojančių ambulatorinių odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą pacientams jų namuose. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti tokias paslaugas. Teigiama, kad tik taip gali būti užtikrinamas pacientų saugumas, odontologinių paslaugų teikimo kokybė, įrangos, apšvietimo, higienos reikalavimai, išvengiama galimų paslaugų teikimo komplikacijų (Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė “patvirtinimo“ 2015 m. lapkričio 5 d. Nr. V-1252, Vilnius).
Apibendrindama situaciją Ilona Klimantavičienė, vadovaujanti Kauno Kartų namams, teikiantiems paslaugas Alzheimerio liga ir kitas demencijos formas turintiems asmenims, pažymi, kad „Neįgalūs asmenys, kurie sunkiai juda, slaugomi ir prikaustyti prie lovos ligoniai atvykti į odontologo kabinetą negali, kadangi jų transportavimas kelia didelį nepatogumą tiek asmeniui, tiek jo artimiesiems. Tačiau pas neįgalius asmenis į namus negali atvažiuoti ir patys odontologai, nes to nenumato jokie teisės aktai ir gydyti namuose dantis draudžia įstatymai.“
Demencija kaip būklė
Demencija yra progresuojanti degeneracinė būklė, pažeidžianti pažintines funkcijas. Būklei progresuojant, asmuo tampa vis labiau priklausomas, yra reikalinga pagalba atlikti kasdienes veiklas. Lietuvoje demencija dažniausiai yra diagnozuojama, kai būklė jau yra pažengusi – kai yra stipriai sumažėjusios asmens galimybės pasirūpinti savimi. Pažengusią demenciją turinčio asmens atmintis įprastai yra sutrikusi, pamirštami neseni įvykiai ir asmenų vardai, žmogus gali sunkiai orientuotis, kur yra, koks dienos metas. Gali sutrikti emocijų raiška, gebėjimas reikšti mintis žodžiu, taip pat sutrikti gebėjimas atpažinti fiziologinius potyrius (pvz., skausmą) ir apie jį komunikuoti. Dėl pažintinių funkcijų sutrikimo, aplinkos suvokimas asmeniui gali kelti daug įtampos, rastis stiprus nesaugumo jausmas, dėl ko kartais gali pasireikšti agresija. Vėlyvojoje demencijos stadijoje silpsta asmens fizinė būklė, gali rastis gretutiniai sveikatą veikiantys susirgimai ir traumos. Asmeniui yra reikalinga vis didesnė pagalba buityje.
Dauguma demenciją turinčių asmenų šiuo metu gyvena savo šeimose, mažesnė – globą ar slaugą teikiančiose įstaigose. Deja, nei gyvenant bendruomenėje, nei esant institucinėje priežiūroje, asmuo negali savalaikiai ir atsižvelgiant į asmens būklės ypatumus, gauti odontologo paslaugų, tad mobilių specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, tokių odontologo paslaugų, gavimas demenciją turinčiam asmeniui yra svarbus užtikrinti asmenų sveikatą ir gerovę.
Kodėl atvykimas pas specialistą poliklinikoje dažnai gali būti sudėtingas?
Dėl fizinės sveikatos sutrikimų. Dažnai asmuo turi kitų fizinę sveikatą trikdančių ligų: šlaunikaulio kaklelio traumą, įvykusio insulto, smegenų infarkto pasekmės, kas lemia kad asmuo gali turėti paralyžių ir pan.: „labai sudėtinga 97 metų žmogų tampyti po poliklinikas,“ – sako savo močiutę globojanti asociacijos „Demencija Lietuvoje narė“ (toliau Asociacija).
Atvykimas pas specialistą poliklinikoje apima daug etapų: vizito pas specialistą laiko suderinimas, tada, jeigu asmuo naudojasi neįgaliojo vežimėliu arba turi gulimą režimą, specialaus transporto užsakymas (pvz. socialinis taksi) ir pernešimo paslaugos į specialų transportą (iš namų į sveikatos priežiūros įstaigą bei atgal) derinimas – šie turi atitikti vizito pas specialistą laiką; taigi, jeigu asmuo nebegali savarankiškai judėti, jis turi būti pernešamas iš namų aplinkos prie transporto, įkeliamas į transporto priemonės vidų, vežamas į polikliniką, iškeliamas iš transporto priemonės, pervežamas prie specialisto kabineto durų, kur tenka laukti. „Niekas nelaukia tavęs išskėstomis rankomis, kad tik atvykai ir gausi paslaugą, reikia persėsti vėl ir vėl. O dar jeigu reikalingas rentgenas ir pan., viskas užtrunka dar ilgiau“ – pasakoja kita Asociacijos narė. Kelionė pas specialistą yra fiziškai sekinanti.
Demenciją turintys asmenys labai yra jautrūs aplinkai. Sensorinė stimuliacija – triukšmas, aplinkos keitimas, nesiorientavimas, kur esi, kas yra daroma, sukelia labai didelį neigiamą poveikį asmens sveikatai, atima jėgų, destabilizuoja psichiką. „Įsivaizduokite pačią kelionę: žmogų aprengi, suruoši. Jis nesupranta, kur jis važiuoja, jam pasako. Bet jis negeba komunikuoti, kad ar ir jis nori, ar nenori. Gali priešintis. Atvyksti, ir reikia laukti eilėje. Žmogus neramus, jis nenustygsta, niūniuoja. Nėra, kad atvažiuoji ir priima. Reikia kortelės, kažkas užstrigo, įlindo prie tavęs. Aplinka šurmulinga, triukšmas, žmogus išsibalansuoja, pavargsta,“ – patirtimi dalinasi Asociacijos narė.
,Addere Care“ slaugos namų, esančių Trakuose vyr. socialinės darbuotojos Simonos Šimukonienės nuomone, neįgalus asmuo į gydymo įstaigą turėtų būti vežamas tik tada kai dėl sveikatos būklės ar ypač sudėtingos patologijos odontologas asmens namuose paslaugų suteikti negali: „Kiekvienas vizitas kelia labai daug nepatogumo – pradedant nuo asmens nenoro rengtis, kažkur važiuoti, kadangi aplinkos pakeitimas, važiavimas į nepažįstamą vietą, poliklinikoje ar ligoninėje esantis žmonių šurmulys, skubėjimas, įvairūs garsai aplink išbalansuoja žmogaus psichinę sveikatą. Demenciją turinčiam asmeniui nepažįstami arba retai matomi asmenys bei aplinkos veiksniai (triukšmas, vežiojimas iš vieno aukšto į kitą, vizito laukimas) gali sukelti net psichozės simptomus. Asmuo nesupranta, kas vyksta, kodėl žmonės (kiti eilėje pas specialistą laukiantys asmenys, gydytojai, slaugytojos) ir jam įprasta aplinka keičiasi. Šurmulys (triukšmas) trukdo asmeniui susikoncentruoti ir suvokti savo buvimo šioje situacijoje (poliklinikoje, ligoninėje) priežastis. Dėl to neretai asmeniui kyla baimė ir noras gintis, kadangi jis jaučia grėsmę sau, savo saugumui.“
Bendra būklė dėl pervežimo gali ilgam pablogėti. Namų aplinkoje ligonis jaučiasi saugiausiai ir ramiausiai, nes kelionė, nežinoma aplinka papildomai atneša streso ir įtampos ir tai gali ženkliai pabloginti asmens savijautą. Su būklės pablogėjimu tenka tvarkytis ne kam kitam, o šeimoms, kurioms ir įprastoje kasdienybėje yra pagalbos ir palaikymo stoka. Kai kuriais atvejais, pvz. gaminant dantų protezus, reikalinga per neilgą laikotarpį vykti kelis kartus. Kiekvienas išvykimas yra labai sunki patirtis.
Paslaugą teikiant asmens namuose, gerai pažįstamoje aplinkoje, paslaugos teikimas, tikėtina, nesukels neigiamų pasekmių sveikatai. Anot S. Šimukonienės, ,,paslaugą teikiant asmens namuose procese galėtų dalyvauti artimas žmogus ar slaugos personalo darbuotojas, kurie galėtų paskatinti asmens, turinčio demenciją, įsitraukimą ir bendradarbiavimą paslaugos teikimo metu.“ Pažinodami asmenį, kuriam reikalinga paslauga, gali geriau „perskaityti“ nežodinę informaciją apie bendrąją asmens savijautą, psichologinę būklę, esant poreikiui, pasitelkti metodikas nuraminti ir paguosti asmenį.
Būtina reguliari profilaktinė priežiūra dėl būklės ypatumų. Demenciją turintis asmenys ne visada gali įvardinti žodžiais, kad patiria skausmą, ir parodyti, kurioje vietoje. Žmogus gali rodyti nerimastingumą, susierzinimą, agresiją būtent dėl to, kad patiria skausmą, tačiau negebėti to patyrimo įvardinti. Kai kuriose specializuotose įstaigose galima pasitelkti tam tikras metodikas nustatyti skausmo vietą, tačiau dažniausiai specialistams labai trūksta žinių, kaip nustatyti, kad asmuo, turintis demenciją, patiria skausmą. Reguliarus dantų patikrinimas leistų aptikti dangų ligų židinius anksčiau, sureaguoti tuomet, kai pats asmuo turėtų sunkumų įvardinti. Reguliari profilaktinė priežiūra svarbi ir dėl to, kad vyresnio amžiaus asmenų dantų priežiūra populiacijoje nėra gera. Globos ar slaugos įstaigos, su kuriomis konsultuojamės – pvz. Kartų namai Kaune ir „Addere Care“ Trakuose, pažymi, kad atvažiuojančių asmenų dantų būklė dažniau yra prasta nei gera.
Svarbu ne vien mobilus odontologas. Demenciją turintiems asmenims yra reikalingos ir kitų specialistų mobilios paslaugos dėl tų pačių priežasčių: pvz. dermatologo, nefrologo, okulisto.
Mobilus odontologas – ne vien slaugomiems asmenims
Vertinant mobilios odontologo paslaugų poreikį, turi būti atsižvelgiama ne tik į asmens specialiųjų poreikių lygį, teigia S. Šimukonienė: „Turi būti atsižvelgiama į individualią žmogaus situaciją, kai asmens sveikatos būklė yra pablogėjusi, tačiau asmuo gyvena šeimoje ir specialiųjų poreikių nustatymo procesas dar tik pradedamas arba asmuo yra hospitalizuotas ligoninėje, slaugos namuose“. Asmuo, turintis demenciją, pagal dabartinę poreikių nustatymo tvarką, kuri nėra palanki asmens, turinčio demenciją, situacijos kompleksiškumui, gali neturėti nustatyto slaugos poreikio, tačiau būti visiškai nesavarankiškas. Kitaip tariant, asmuo gali judėti savarankiškai, gebėti atlikti kai kuriuos kasdienius veiksmus – pvz., pavalgyti paduotą maistą, pasinaudoti tualetu, tačiau jam gali būti reikalinga nuolatinė priežiūra visą parą – pvz., asmuo gali negebėti orientuotis aplinkoje, gali nebeatpažinti savo artimųjų ir pan. Tokiam asmeniui privalėtų būti nustatyta slauga ir galimybė gauti paslaugas į namus, tačiau dabartinė sistema tokios galimybės nenumato.
Vertinant asmenų, turinčių demenciją priežiūros ir pagalbos poreikius, reikalinga kitokia prieiga nei šiuo metu yra Lietuvoje.
Specialistų parengimas
Darbui su demenciją turinčiais asmenimis yra būtinas tinkamas asmens sveikatos priežiūros specialistų parengimas. „Ne visi odontologai moka dirbti su vaikais. Ne visi ir su asmenimis, turinčiais demenciją, mokėtų dirbti. Ne visiems lemta tą daryti. Reikia mokėti bendrauti, žinoti, kaip asmenį nuraminti,“ – sako slaugos S. Šimukonienė. „Gydytojai odontologai ir visi kiti gydytojai, kurie teikia paslaugas tiek asmenų namuose, tiek kitose sveikatos priežiūros vietose turėtų būti išklausę mokymus apie gydytojo darbo su psichikos sutrikimų diagnozes turinčius asmenis bendravimo ypatumus. Asmenis, turinčius demenciją, stipriai veikia pašnekovo perduodamos emocijos, kūno kalba. Svarbus sąmoningumas, kalbant apie veido išraišką, bendravimo akių lygyje palaikymas, kad asmuo galėtų matyti pašnekovo lūpas, prisilietimas (rankos paspaudimas, palaikymas už rankos), išraiška kūnu (kuo mažiau gestikuliavimo), kūno judėjimas saugumą ir užtikrintumą stiprinančiu būdu, gebant paaiškinti atliekamus veiksmus, gebėjimas kalbėti garsiai, lėtai ir aiškiai tariant žodžius, trumpais sakiniai, ramiu tonu,“ – teigia S. Šimukonienė. Jeigu specialistas neatsižvelgs į bendravimo ypatumus, asmuo, turintis demenciją gali patirti įtampą ir stresą, dėl kurių gali kilti agresyvi reakcija, psichozės ar kliedesių simptomai.
Šiuo metu, kol specialistų pasirengimas teikti paslaugas demenciją turintiems asmenims yra minimalus, dažnai į pagalbą stengiasi ateiti artimieji, nors toks jų įsiterpimas prieštarauja paslaugų teikimo tvarkai: „Buvo, kad piršomės į kabinetą, kad juos įleistų – padedu „reguliuoti eismą“, nes specialistai nebūna patyrę,“ – patirtimi dalinasi viena globėja iš Klaipėdos.
Geroji praktika
Yra gerų odontologo paslaugų teikimo paslaugų gavėjo namuose pavyzdžių. Vienas tokių – Vilniaus mieste ir rajone per 13 mėnesių vykęs pilotinis projektas, kurio metu paslaugos buvo suteiktos net 820 neįgalių asmenų, tad akivaizdu, jog projektas buvo labai reikšmingas ir mobilaus odontologo tęstinumas yra būtinas. Šia paslauga daugiausiai pasinaudojo asmenys, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis namuose: senyvo amžiaus žmonės, sergantys Alzheimerio liga, patyrę insultą, paralyžių ir kt.
Kitas pavyzdys – Alytuje: Alytaus rajono ligoninė įsigijo automobilį, kuriame yra sumontuota ir sukomplektuota odontologinė kėdė su visa reikalinga gydymui įranga.
Apžvalgą parengė: Asociacijos „Demencija Lietuvoje” vadovė Ieva Petkutė. Savo patirtimi ir įžvalgomis pasidalino Asociacijos “Demencija Lietuvoje” nariai, Kauno Kartų namų direktorė Ilona Klimantavičienė, slaugos namų „Addere Care“ vyr. socialinė darbuotoja Simona Šimukonienė.