Oro užterštumas ir demencija

2021 m. rugpjūčio 3 d.
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print

Šiuo metu vykdomi tyrimai, kuriais siekiama įvertinti oro taršos poveikį pažintiniams gebėjimams ir demencijos rizikai. Yra įrodymų, kad mažos taršos dalelės gali pakliūti į galvos smegenis, tačiau vis dar nepakanka informacijos aiškiau apibrėžti, kokią įtaką oro tarša turi galvos smegenų sveikatai.

 

Kas yra oro tarša?

Oro taršą sudaro skirtingi komponentai, tokie kaip dujos, cheminiai junginiai, metalai ir mikroskopinės kietos dalelės ir skysčio lašeliai kybantys ore. Ilgas buvimas kvėpuojant užterštu oru gali būti žalingas sveikatai ir sukelti plaučių ir širdies ligas. Dauguma oro taršos tyrimų buvo sutelkti į kietąją dalelę PM2.5, kuri yra 40 kartų mažesnė nei žmogaus plauko storis. Šios dalelis sudėtyje yra, vad. magnetitas, randama kietosiose dalelėse ir žmogaus kūne.

PM2.5 randasi iš žmogaus veiklos nulemtų (pvz. kuro degimo varikliuose) ir natūralių procesų (pvz., miškų gaisrai). Šias kietąsias daleles taip pat galima cigarečių dūmai, kuriuos įkvepia aktyviai ir pasyviai rūkantys asmenys. Kai šios taršos medžiagos patenka į organizmą, jos gali paveikti centrinę nervų sistemą ir turėti įtakos pažintinių funkcijų sutrikimui.

Atliktas tyrimas pažymi, kad 2015 m. oro tarša turėjo įtakos apie 2 mln. demencijos atvejų pasaulyje ir apie 600 tūkst. mirčių. Labiausiai nuo oro taršos kenčia tokios šalys kaip Kinija, Japonija, Indija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Pastebima, kad augant gyvenimo lygiui ir didėjant oro taršai, Azija ir Viduriniųjų Rytų bei Afrikos valstybės susiduria su daugiau oro taršos nulemtų sveikatos sutrikimų. Tyrime apibendrinama, kad oro tarša lemia apie 15 proc. ankstyvosios mirties atvejų, be to net 7 proc. gyvenimo trukmės dėl oro taršos gali būti paveikta su demencija susijusios negalios (ligotumo). Visa tai turi apie 26 milijardų dolerių ekonominės naštos išraišką.

 

 

Ar oro tarša turi poveikį galvos smegenims?

Galvos smegenų medžiagos tyrimas, atliktas Meksike ir Mančesteryje 2016 m. patvirtino, kad oro tarša gali patekti į galvos smegenis. Naudojant specialų elektronų mikroskopą, tyrėjai analizavo magnetito dalelių paviršiaus savybes siekdami įrodyti, kad jos buvo sukurtos aukštos temperatūros, kuri yra variklyje, degimo procese, o ne natūraliai. Šis tyrimas patvirtino, kad kietosios dalelės gali patekti į galvos smegenis per kraujotaką arba per nosies viršuje esantį užuodžiamąjį stormenį.

Dalelės buvo rastos baltymų sankaupose, vad. amiloido plokštelėse, kurių yra gausu Alzheimerio liga sergančių asmenų galvos smegenyse. Tai paskatino įtarimus, kad oro tarša gali būti susijusi su Alzheimerio ligos progresija, tačiau teigti, kad magnetitas skatina amiloido plokštelių formavimąsi ir sukelia galvos smegenų ląstelių žūtį, yra dar anksti.

Tyrimai su pelėmis parodė, kad kvėpavimas užterštu oru turi tam tikrą poveikį galvos smegenims. Greta labai aktyvių kelių pagautos pelės turėjo tam tikrų biologinių pokyčių, kurie, kaip jau žinoma, neigiamai veikia galvos smegenis bei skatina neigiamo amiloido baltymo, kuris yra pagrindinis Alzheimerio ligos bruožas, atsiradimą. Vis dėlto, iš vaizdinių galvos smegenų tyrimų žinoma, kad vien amiloido baltymo kiekio padidėjimas galvos smegenyse negarantuoja, kad asmuo susirgs Alzheimerio liga.

 

Ar oro tarša gali būti demencijos priežastimi?

Nors tiesioginis ryšys tarp Alzheimerio ligos ir oro taršos nėra pagrįstas, augantis mokslinių argumentų, parodančių kietųjų taršos dalelių buvimą kūne ir galvos smegenyse, kiekis suteikia tvirtą pagrindą tęsti šios srities tyrimus.

Tyrimai, kuriuose buvo tirtos užterštose teritorijose gyvenančios pelės ir šunys, leidžia įtarti, kad oro tarša turi neigiamą poveikį pažintiniams gebėjimams. Pavyzdžiui, pelėms ir žiurkėms, patyrusioms oro taršą, buvo sunkiau išmokti naujų dalykų, jos turėjo atminties ir motorikos sutrikimų. Su žmonėmis atlikti tyrimai parodė, kad asmenims, ilgą laikotarpį susidūrusiems su dideliu oro taršos kiekiu, prasčiau sekėsi atlikti pažintinių gebėjimų testus. Vis dėlto, tai neįrodo, kad šie asmenys laikui bėgant įgis demenciją.

Iki šiol labiausiai įtikinantys ryšio tarp oro taršos ir demencijos įrodymai yra gauti iš Kanadoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 6,6 mln. gyventojų. 2016 m. publikuotas tyrimas apžvelgė ryšį tarp demencijos ir gyvenimo greta labai judrių kelių: asmenys, kurie gyveno ne didesniu nei 50 metrų atstumu nuo judrių kelių turėjo 7 proc. didesnę tikimybę išvystyti demenciją nei tie, kurie gyveno bent už 300 m nuo tokių kelių, kur kietųjų dalelių taršos lygis gali būti net iki 10 kartų mažesnis. Kadangi gyvenimas prie judrių kelių numato kitus veiksnius, tokius kaip triukšmas, tarša, stresas, šis tyrimas neleidžia teigti, kad būtent tarša sukelia demenciją, tačiau parodo, kad yra pakankamai argumentų ateityje tęsti tyrimus siekiant įvertinti ryšį tarp oro taršos ir demencijos.

 

Oro taršos lygis Lietuvoje

Pasaulio sveikatos organizacija yra parengusi oro taršos gaires. Šios gairės teigia, kad pasaulio miestuose vidutinis metinis taršos lygis turėtų būti ne didesnis nei 10 mikrogramų kietosios dalelės PM2.5 kiekviename kubiniame metre oro. Tarša Lietuvos miestuose nežymiai viršija šią normą (vidutinė tarša 9.9-12,43 mikrogramų kietosios dalelės PM2.5/m3).

 

Ar turėčiau nerimauti dėl oro taršos poveikio mano galvos smegenims?

Moksliniais tyrimais yra pakankamai pagrįstas ryšys tarp oro taršos ir širdies ar plaučių ligų. Tokio pagrindimo dar trūksta kalbant apie ryšį tarp oro taršos ir galvos smegenų sveikatos ir rizikos pažintiniams gebėjimams. Reikalinga atlikti daugiau tyrimų parodyti, ar toks ryšys yra ir kas konkrečiai jį nulemia. Šiuo metu yra pakankamai pagrindo įgyvendinti tokius tyrimus, kurie išsamiau atskleistų su oro tarša susijusią riziką.

Yra kitų, su gyvenimo būdu susijusių veiksnių, kurių įtaka demencijos rizikai gali būti didesnė nei oro tarša. Čia yra pateiktas interaktyvus infografikas anglų kalba, kuris gali padėti suprasti daugiau apie demencijos riziką.

Geriausi būdai mažinti demencijos riziką yra – sveika mityba, fizinis aktyvumas, sveikas kraujo spaudimas, žalingų įpročių atsisakymas.

 

 

Parengta remiantis:

https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30775976/

https://www.alzheimers.org.uk/about-dementia/risk-factors-and-prevention/air-pollution-and-dementia

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai