Ribotos galimybės lavintis

2022 m. kovo 21 d.

Demencijos rizika yra glaudžiai susijusi su pažintiniu rezervu, kuris didina žmogaus atsparumą smegenų ligoms, o susirgus – padeda turėti lėtesnę ligos progresiją, padeda išsaugoti asmens savarankiškumą, atliekant kasdienę veiklą. Pažintinį rezervą kaupiame visą gyvenimą, kai užsiimame aktyvia smegenų veikla, ypatingas vaidmuo tenka galimybėms mokytis vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje.

Žmonės, kurie vaikystėje neturėjo arba turėjo ribotas galimybės mokytis, yra linkę turėti mažesnį pažintinį rezervą už tuos, kurie mokėsi arba užsiėmė galvos smegenis lavinančia veikla ilgesnį laiką (visą gyvenimą). Mažesnis pažintinis rezervas yra susijęs su padidinta įvairių neurodegeneracinių ligų ir būklių, tarp jų ir demencijos, rizika vyresniame amžiuje.

 

 

Kaip lavinamos galvos smegenys?

 Nors „lavintis“ nebūtinai reiškia dalyvauti formaliajame švietime, mokyklose ir kitose švietimo įstaigose vykdoma veikla lavina pagrindines pažintines funkcijas: suvokimą, kalbą, atmintį, gebėjimą sutelkti dėmesį, priimti sprendimus ir mokytis. Užsienio kalbų mokymasis, skaitymas, skaičiavimas, įvairių mokymo priemonių (pavyzdžiui, žemėlapių ar žodynų) naudojimas, įvairūs žaidimai lavina galvos smegenis ir didina pažintinį rezervą.

2020 metais atliktas tyrimas pažymi, kad pažintinio rezervo kaupimui svarbu ne vien pati galimybė mokytis, bet ir lavinimo kokybė.

 

Kokiame amžiuje galimybė lavintis yra svarbiausia?

 Svarbu nuolat lavinti savo galvos smegenis. Vis dėlto reikšmingiausias amžius, kurio metu smegenys formuojasi sparčiausiai ir labiausiai vysto savo pažintinį rezervą, yra ankstyva vaikystė ir jaunystė iki maždaug 21 metų.

JAV vykdytas tyrimas atskleidė ryšį tarp pažintinių gebėjimų lavinimo ankstyvame amžiuje ir mežesnės Alzheimerio ligos rizikos. Tyrime dalyvavusių žmonių buvo klausta apie jų vaikystę/jaunystę: 1) kokia buvo jų šeimos socialinė ir finansinė padėtis vaikystėje/jaunystėje; 2) kokias jie turėjo galimybes naudotis įvairiomis mokomosiomis priemonėmis (pavyzdžiui, knygomis, žinynais, žurnalų prenumeratomis ir kt.) iki 12 metų amžiaus; 3) kokiose lavinančiose veikloje buvo dalyvauta (pavyzdžiui, savarankiško skaitymo, ir kt.), užsienio kalbų mokymosi ir pan. iki 18 metų amžiaus.

Rezultatai parodė, kad tie žmonės, kurie turėjo galimybę lavintis vaikystėje/jaunystėje, pasižymėjo geresniais pažintiniais gebėjimais ir buvo mažiau linkę išvystyti smegenų pakitimus, tokius kaip Alzheimerio liga (viena iš demencijos formų). Su kitomis demenciją sukeliančiomis ligomis sąsajų rasta nebuvo.

 

Švietimas ir visuomenė

 Ryšį tarp demencijos, galimybių lavintis ir gero pažintinių funkcijų veikimo tiriantys mokslinių tyrimų rezultatai skatina atkreipti dėmesį į visuomenėje esančius socialinius ir ekonominius netolygumus. Lytis, rasė, finansinė šeimos situacija, kultūrinis kontekstas ir kiti demografiniai rodikliai gali lemti skirtingą švietimo prieinamumą, jo trukmę ir kokybę.

 

Kaip galime spręsti ribotų galimybių lavintis problemą?

 Galimybė mokytis yra žmogaus teisė. Kaip individai ir bendruomenės privalome ieškoti būtų užtikrinti pilnavertį švietimą ir jo prieinamumą ankstyvame amžiuje; sudaryti galimybes žmonėms tęsti lavinimąsi ilgesnį laiką; padėti tėvams ir globėjams sukurti ugdymui palankią aplinką namuose, didinti visuomenės informuotumą apie pažintinių rezervo kaupimo svarbą visą gyvenimą.

Mokymosi visą gyvenimą galimybėmis Lietuvoje rūpinasi bibliotekos (galima mokytis kalbų, skaityti, dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose ir kt.), Nacionalinė trečiojo amžiaus universitetų asociacija (NTAUA), vienijanti įvairias nevyriausybines organizacijas, vykdančias formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklas vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims, muziejai, vykdantys įvairią šviečiamąją ir lavinamąją veiklą visoms amžiaus grupėms, kt.

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai