Džiaugiamės pradėję bendradarbiavimą su Lietuvos sporto universitetu. Kartu sieksime kurti reguliarias fizinės veiklos galimybes demenciją turintiems asmenims ir globėjams. Bendradarbiavimą paskatino susipažinimas su gerąja praktika, pristatyta Alzheimer Europe renginyje, skirtame apžvelgti, kaip sporto veikla gali būti integruota į bendruomenines paslaugas, tokiu būdu prisidedant tiek prie demenciją turinčių asmenų sveikatos stiprinimo, tiek prie visuomenės švietimo, viešųjų paslaugų įvairovės ir kokybės gerinimo.
Siekiant planuoti, kaip ši sporto veikla gali būti priderinta prie demenciją turinčių asmenų ir jų globėjų situacijos, jau 2021 m. birželio mėn. 21 d. vyks susitikimas su dr. Kristina Visagurskiene. Dr. Kristina Visagurskienė, Lietuvos sporto universiteto lektorė, biomedicinos mokslų daktarė, LSU Trečiojo amžiaus universiteto veiklų koordinatorė, Nirvana fitness instruktorė. Kristina daugiau nei 15 metų dirba fizinio aktyvumo skatinimo ir sveikatingumo srityje, veda praktinius užsiėmimus, universitete dėsto studijų programoje “Fizinis aktyvumas ir visuomenės sveikata” .
Koks ryšys tarp fizinės veiklos ir demencijos?
Iš visų gyvenimo būdo aspektų, reguliari fizinė veikla yra vienas efektyviausių būdų mažinti demencijos riziką. Mokslinės studijos, tyrinėjusios aerobikos (fizinė veikla didinanti širdies plakimo dažnį) veiklos poveikį vidutinio ir vyresnio amžiaus suaugusiems, parodė teigiamą poveikį mąstymui, atminčiai. 2020 m. paskelbtoje Lancet studijoje, fizinės veiklos stoka įvardinta kaip vienas iš 12 modifikuojamų demencijos rizikos veiksnių.
Fizinė veikla vidutiniame amžiuje
Tyrimai, kuriuose mokslininkai stebi didelių žmonių grupių sveikatą ir elgesį ilgesnį laikotarpį, siekia įvertinti, kokį poveikį fizinė veikla turi asmenų mąstymui ir atminčiai vyresniame amžiuje. 11 įvykdytų tyrimų rezultatai rodo, kad reguliari fizinė veikla gali reikšmingai, net iki 30 proc., sumažinti demencijos riziką, o Alzheimerio ligos riziką – net iki 45 proc.
Viena studija vertino daugiau nei 2000 Velse (Didžioji Britanija) gyvenančių asmenų sveikatą ir elgesį net 35 metus. Iš vertintų penkių elgesio elementų (reguliari fizinė veikla, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, optimalus kūno svoris ir sveika mityba), fizinis aktyvumas turėjo didžiausią poveikį mažinant demencijos riziką. Apskritai, asmenys, kurie siekė laikytis 4-5 aukščiau paminėtų sveikos gyvensenos aspektų, sumažino demencijos riziką net iki 60 proc.
Trumpuoju laikotarpiu reguliari aerobikos veikla taip pat gali pagerinti sveikų suaugusiųjų atliekamų mąstymo užduočių rezultatus. Susisteminti 29 tyrimų duomenys rodo, kad mėnesį ar ilgiau atliekama aerobikos veikla parodo didesnį teigiamą poveikį atminčiai, gebėjimui sutelkti dėmesį, mąstymo greičiui nei kita, pasyvi fizinė veikla.
Fizinė veikla vyresniame amžiuje
Nors tyrimų, kuriuose dalyvavo vyresnio amžiaus sveiki asmenys yra mažiau, yra įrodymų, kad ir vyresniame amžiuje reguliari fizinė veikla gali sumažinti demencijos riziką. Tyrimo, kuriame dalyvavo 716 asmenų, kurių vidutinis amžius buvo 82 metai, 10 proc. mažiausiai fiziškai aktyvių žmonių turėjo dvigubai didesnę riziką susirgti Alzheimerio liga nei 10 proc. labiausiai fiziškai aktyvių šios grupės asmenų.
Literatūros apžvalgoje apie fizinės veiklos poveikį galvos smegenų veiklai tarp 60 metų ir daugiau metų turinčių asmenų, akivaizdų ryšį tarp fizinės veiklos ir pažintinių gebėjimų parodė net 26 iš 27 analizuotų tyrimų. Tai leidžia teigti, kad fizinė veikla gali ženkliai sumažinti pažintinių gebėjimų mažėjimą vyresniame amžiuje.
Reguliari aerobikos veikla taip pat rodo teigiamą poveikį vyresnio amžiaus asmenų galvos smegenų sveikatai. Tyrimas, kuriame nedidelė asmenų grupė metus dalyvavo aerobikos veikloje, parodė galvos smegenų dalies, smegenėlių (vad. hipokampas – pagrindinė galvos smegenų dalis, atsakinga už atmintį) padidėjimą, atitinkantį atstatomąjį per dvejus metus patirto galvos smegenų sumažėjimo dėl senėjimo proceso poveikį.
Kitas Škotijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 638 asmenys, parodė, kad tie asmenys, kurie buvo fiziškai aktyvūs patyrė mažesnį galvos smegenų nykimo procesą nei tie, kurie nebuvo fiziškai aktyvūs.
Kas yra „fizinė veikla“?
Nors tyrimai šioje srityje „fizine veikla“ įvardina skirtingus dalykus, galima apibendrintai teigti, kad fiziškai aktyvus žmogus yra tas, kuris atlieka aktyvią fizinę veiklą (pvz. aerobiką) nepertraukiamą laiką, maždaug 20-30 minučių, kelis kartus per savaitę bent vienus metus. Vis dėlto, fizinė veikla nėra vien sportas ar bėgimas. Tai taip pat gali būti laikoma sparčiu ėjimu, namų valymas, darbai sode. Vienas tyrimas parodė, kad Alzheimerio ligos rizika nežymiai sumažėjo dėl kasdienės fizinės veiklos, tokios kaip valgio gaminimas ir namų ruoša.
Tyrimų poreikis
Tam, kad galėtume geriau suprasti, kaip vienas veiksnys veikia kitą, reikalinga vykdyti tyrimus, kuriuose yra kontrolinės grupės. Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima teigti, kad fizinė veikla gali apsaugoti nuo demencijos.
Reikalinga atlikti daugiau tyrimų, kad geriau suprasti, kokio intensyvumo veikla yra labiausiai efektyvi. Tikėtina, kad tai priklauso nuo individualios situacijos. Taip pat yra reikalinga atlikti daugiau tyrimų suprasti, kokį poveikį fizinė veikla turi mažinant skirtingo tipo demencijas.
Informacija apie demenciją ir fizinę veiklą parengta pagal „Alzheimer Association“ https://www.alzheimers.org.uk/about-dementia/risk-factors-and-prevention/physical-exercise
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas”, kuris yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.