Ši programa skirta šeimos nariams, kurie rūpinasi artimaisiais, turinčiais demenciją, gyvenantiems Kaune/Kauno raj.)
(Dėmesio: programa nėra skirta individualios priežiūros darbuotojams).
Programos tikslai:
- Suteikti svarbių, naujausių žinių, padedančių geriau suprasti demenciją ir teikti kasdienę priežiūrą;
- Sukurti saugią, palaikančią erdvę, kurioje dalyviai galėtų dalintis savo patirtimi, išgirsti kitų žmonių istorijas, atrasti bendrystę ir abipusį supratimą;
- Stiprinti globėjų emocinę ir fizinę gerovę, skatinant rūpintis savimi ir ieškoti tvarių pagalbos būdų.
Programos rengėjai įsipareigoja užtikrinti dalyvių anonimiškumą ir konfidencialumą, o visiems sėkmingai pabaigusiems programą išduodamas dalyvio pažymėjimas.
Kaip galima užsiregistruoti dalyvauti?
Užpildykite registracijos anketą: https://forms.gle/cXMBdDzQFMQLmDed7
Programa prasideda 2026 m. spalio 5 d.
Skrajutė apie programą atsisiųsti
Apie programą
Tai Lietuvoje analogų neturinti, edukacinė ir emocinį saugumą užtikrinanti savitarpio paramos programa, parengta bendradarbiaujant su įvairių sričių specialistais. Programą sudaro 7 teminiai susitikimai, kuriuose:
- Glaustai ir aiškiai pateikiama aktuali informacija apie demenciją;
- Skatinamas atviras dalijimasis patirtimis;
- Diskutuojama ir praktikuojama, kaip geriau rūpintis savo artimuoju ir savimi;
- Suteikiama dalomoji medžiaga, kuri bus naudinga ne vien programos metu, bet taip pat planuojant globos ar rūpinimosi artimuoju veiksmus ateityje.
Programos datos/laikas:
programa vyksta pirmadieniais, 19.00-21.00 val. gyvai (2 iš 7 susitikimų) ir nuotoliu (kiti 5 iš 7 susitikimų).
Datos:
- spalio 5 (gyvai);
- spalio 12, 19, 26 d., lapkričio 9, 16 (nuotoliu)
- lapkričio 23 d. (gyvai).
Laikas: 19.00-21.00 val.
Gyvi susitikimai (spalio 5 d. ir lapkričio 23 d.) vyks šiuo adresu:
Instituto g. 1a, Raudondvaris,
Kauno r. sav.
Kontaktai pasiteirauti: el. p. komunikacija@demencijalietuvoje.org arba tel. 0 615 21135
Programos temos
- Kas yra demencija?
– Demencijos kaip sindromo samprata: simptomai, tipai, progresavimo ypatumai.
– Smegenų sveikata, rizikos veiksniai.
– Socialiniai ir psichologiniai ligos aspektai.
– Dalyvių patirtimis grįsta diskusija. - Elgesio pokyčiai ir bendravimo galimybės
– Elgesio pasikeitimų priežastys.
– Praktinės bendravimo technikos.
– Kaip kurti emociškai saugią aplinką namuose. - Kognityvinės funkcijos ir prasminga veikla
– Kodėl svarbu užtikrinti struktūruotą veiklą?
– Veiklos idėjos ir jų pritaikymas pagal asmens gebėjimus.
– Kūrybiški ir paprasti sprendimai kasdienybėje. - Rūpinimasis savimi – ne prabanga, o būtinybė
– Globėjo sveikata kaip būtina sąlyga kito gerovei.
– Emocinių ir fizinių resursų atpažinimas bei stiprinimas.
– Praktiniai savipagalbos būdai. - Saugumas ir namų aplinkos pritaikymas
– Kaip namų aplinka gali padėti arba trukdyti demenciją turinčiam žmogui?
– Savarankiškumo skatinimas per fizinės aplinkos sprendimus.
– Asmens tapatybės išsaugojimas kasdienėje aplinkoje. - Mityba ir valgymo aplinkos kūrimas
– Maisto vartojimo ir demencijos ryšys.
– Praktinės strategijos, kaip padėti žmogui valgyti sveikai ir saugiai.
– Mitybos svarba emocinei ir fizinei gerovei. - Prieinama pagalba ir paslaugos.
Kam skirta ši programa?
Programa gali būti naudinga, jei:
- Kasdien rūpinatės demenciją turinčiu šeimos nariu namuose;
- Reguliariai lankote artimąjį, gyvenantį kitur (globos įstaigoje, atskirai);
- Nors nesate pagrindinis globėjas, tačiau norite aktyviau įsitraukti į pagalbos ir paramos teikimą savo šeimos nariui ar draugui.
Anonimiškumas ir konfidencialumas
Programos dalyviai bus kviečiami patvirtinti Anonimiškumo ir konfidencialumo deklaraciją, kad būtų užtikrintas visų saugumas, pagarba ir pasitikėjimas grupėje.
Tai ypač svarbu, nes dalyviai gali dalintis asmenine patirtimi ar jautria informacija.
Svarbūs dalyvavimo principai
Kad galėtume užtikrinti kokybišką patirtį, kviečiame:
- Jungtis į susitikimus su įjungta kamera, kad grupėje jaustųsi pasitikėjimas ir žmogiškas ryšys.
- Skirti po 2 valandas kiekvienam susitikimui.
- Dalyvauti visuose susitikimuose, jei tik įmanoma – tęstinumas padeda kurti bendrystę ir pasitikėjimą tarp dalyvių.
- Jei negalite dalyvauti, praneškite el. paštu: komunikacija@demencijalietuvoje.org
Turite klausimų?
Kviečiame susisiekti el. p. komunikacija@demencijalietuvoje.org
Atsakysime į visus Jums rūpimus klausimus apie programą, registraciją ar techninį prisijungimą.
Dalyvavusiųjų programoje paklausėme, ar jie rekomenduotų ją kitiems:
Rekomenduoju, ypač jei globotinio būklė sudėtingesnė. Įgijau daug žinių, gebėjimus reikės lavinti. Programa padėjo suprasti, koks turėtų būti mano mąstymas ir elgesys su globotiniu. Atsirado daugiau ramybės.
Globėjas, Vilnius.
Programa man buvo labai aktualiu metu. Programa suteikė didesnį supratimą, kaip reiktų bendrauti, kaip jaučiasi sergantysis. Praktiniai patarimai lengvai pritaikomi. Naudinga artimiesiems vien tam, kad suprasti, kad ne vieni esame.
Globėja, Vilnius.
Programa tikrai pateisino lūkesčius, daug naudingos informacijos gauta. Informacija pateikta įdomiai, glaustai, daug temų aptarta. Gavau labai daug naujų žinių ir įgūdžių. Informacijos paruošimas ir susitikimų pravedimas buvo aukščiausio lygio. Tokios programos labai reikalingos asmenims, susidūrusiems su šia liga… Rekomenduoju tikrai, nes jaučiuosi ne viena tokioje situacijoje.
Globėja, Vilniaus raj.
Kodėl tokia programa reikalinga?
Demenciją turintiems asmenims būdingi ne tik pažintinių funkcijų sutrikimai, bet ir elgesio bei emocijų pokyčiai. Tyrimai rodo, kad net 91 proc. asmenų, turinčių demenciją, pasireiškia bent viena elgesio problema, o 50 proc. – keturios ar daugiau.
Ši būklė daro didelį poveikį artimųjų, prižiūrinčių ar slaugančių šiuos asmenis, gyvenimui. Globėjai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant demenciją turinčių asmenų priežiūrą, saugumą ir gyvenimo kokybę.
Nors kai kurios globėjų šeimos išgyvena ir teigiamus globos aspektus – artimesnį ryšį, emocinį pasitenkinimą rūpinantis artimuoju, – tačiau dažniau patiriama didelė psichologinė, fizinė ir socialinė našta.
Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria globėjai?
-
Sunku priimti demencijos sukeltus pokyčius. Keičiasi artimojo elgesys, bendravimas, gebėjimas savarankiškai atlikti kasdienes veiklas.
-
Nuolatinis priežiūros poreikis riboja galimybes pasirūpinti savimi. Nukenčia globėjų fizinė ir emocinė sveikata, asmeniniai poreikiai lieka nuošalyje.
-
Izoliacija ir atskirtis. Dėl stigmos ir informacijos stokos globėjai dažnai jaučiasi vieni, jiems trūksta galimybių įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, gauti palaikymą.
-
Fizinis ir emocinis nuovargis, biurokratiniai iššūkiai. Dažnai susiduriama su nuovargiu, finansiniais sunkumais, sudėtingu paslaugų prieinamumu ar jų trūkumu.
Visa tai tiesiogiai veikia globėjų sveikatą, emocinę gerovę ir gyvenimo kokybę.