Demenciją turinčio asmens atstovavimas

Asmens veiksnumo apribojimas

Demencijai progresuojant, tam tikru metu tenka priimti sprendimą apriboti asmens veiksnumą tam tikroje srityje, siekiant užtikrinti tiek paties asmens, turinčio demenciją, tiek aplinkinių saugumą ir gerovę.

Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas. Ribotai veiksnus žmogus, naudodamasis kito asmens pagalba, geba priimti sprendimus ir tam tikrais atvejais pasirūpinti savimi.

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu

Turtinių santykių sritys:
• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (tvarkymasis su pinigais, maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas, reikiamų dokumentų užpildymas ir pan.);
• asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.;
• kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
• nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
• paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
• dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
• banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas;
• kitos turtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Asmeninių neturtinių santykių sritys:
• savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, aprangos, avalynės priežiūra ir pan.);
• maitinimosi sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.);
• sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, vaistų vartojimas tinkamu laiku ir pan.);
• socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);
• bendravimo sritis (artimųjų pažinimas, darnus bendravimas su artimaisiais, aplinkiniais, kontakto užmezgimas, užsidarymas, konfliktavimas, agresyvumas, nuotaikos, emocijų kaita ir pan.);
• šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
• asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
• darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
• kitos asmeninių neturtinių santykių sritys (pildoma turint papildomų poreikių).

Kokia institucija gali apriboti asmens veiksnumą?
Asmenį pripažinti ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse ir paskirti globėją ar rūpintoją gali tik teismas.

Pareiškėjas – asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse.

Kas iš artimųjų gali būti pareiškėjas, prašantis pripažinti asmenį ribotai veiksniu arba neveiksniu tam tikrose srityse?
Į teismą dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu arba neveiksniu gali kreiptis to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai. Visi šie asmenys yra laikomi suinteresuotaisiais asmenimis.

Pastabos:
1. Kai dėl asmens neveiksnumo nustatymo kreipiasi vienas iš suinteresuotųjų asmenų, siekdamas tapti šio asmens globėju, kiti suinteresuotieji asmenys turi išreikšti savo raštišką sutikimą arba nesutikimą dėl to, kad besikreipiantysis taptų globėju.
2. Jei asmuo, dėl kurio pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikrose srityse, yra kreipiamasi į teismą, yra davęs išankstinį nurodymą, globėju ar rūpintoju skiriamas išankstiniame nurodyme nurodytas asmuo, jei tai neprieštarauja asmens, dėl kurio kreipiamasi, interesams.
3. Kai suinteresuotųjų asmenų nėra arba dėl artimo žmogaus veiksnumo ribojimo ir jo globos nustatymo ketina kreiptis kitas giminaitis (brolis, sesuo, anūkas, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia ir pan.) arba, neturint artimųjų, institucijos, teikiančios asmeniui socialines ir globos paslaugas, atstovas, prašymas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse yra teikiamas prokuratūrai arba globos (rūpybos) institucijai. Paprastai globos (rūpybos) institucijos funkcijos yra priskirtos savivaldybių socialinės paramos / paslaugų / rūpybos skyriams, pvz., Vilniaus mieste globos (rūpybos) institucija yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius.

Kokie yra riboto veiksnumo ar neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo proceso žingsniai?

Pirmas žingsnis. Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą.
Pateikite prašymą asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, gyvenamo miesto savivaldybės administracijai dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo. Šį vertinimą atlieka paskirtas socialinis darbuotojas, kuris susisiekia dėl laiko ir vietos, kur ir kada bus atliktas vertinimas. Išvada surašoma ir pateikiama per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Šią išvadą reikės pateikti teismui kartu su kitais dokumentais.

Antras žingsnis. Surinkite kitus dokumentus kurie bus teikiami teismui.

Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai:
◦ asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija; neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija;
◦ gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.

Pareiškėjo dokumentai:
◦ asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
◦ dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos);
◦ medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę (šią pažymą nebūtina pateikti su pareiškimu, galima pateikti vėliau, kai jau yra paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ar net paskirtas teismo posėdis. Dėl pažymos reikia kreiptis į šeimos gydytoją);
◦ pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.

Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas:
◦ asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija);
◦ asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį;
◦ dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma;
◦ kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.).

Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.

Trečias žingsnis. Pateikite pareiškimą teismui
Pareiškimo teismui forma nėra apibrėžta: vienos savivaldybės turi nusistovėjusią formą, kitos – ne, tačiau pareiškimo struktūra yra ta pati ir yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Pareiškime turi būti:
◦ nurodytos tikslios sritys, kuriose pareiškėjas prašo asmenį pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu. Sritys, kuriose prašoma asmenį pripažinti neveiksniu, turi būti apgalvotos. Svarbu gerbti savo artimųjų orumą ir kreiptis į teismą pripažinti savo artimąjį ribotai veiksniu ar neveiksniu tik tose srityse, kuriose yra reikalingas atstovavimas;
◦ nurodytos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose asmuo, kurio veiksnumas bus apribotas, buvo gydomas;
◦ prašoma skirti teismo medicinos ekspertizę.

Pareiškimą teismui galima pateikti šiais būdais:
• teismo priėmimo skyriuose (iš teismo informaciją gausite laiškais);
• internetu adresu https://eteismai.lt (visą informaciją rasite elektroninėje sistemoje).

Ar galima gauti pagalbą rengiant dokumentus į teismą?

Pagalbą rengiant dokumentus teismui dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse gali suteikti:
• advokatas arba advokato padėjėjas. Ši paslauga yra mokama. Išimties atveju gali būti teikiama nemokama teisinė pagalba, jeigu asmens, kuris kreipiasi į teismą, pajamos neviršija nustatytos ribos. Daugiau informacijos: https://vgtpt.lrv.lt/lt/;
• prokuratūra (nesant pirmos eilės giminaičių – pilnamečių vaikų, tėvų, sutuoktinių)
https://vgtpt.lrv.lt/lt/asmenims-norintiems-gauti-teisine-pagalba/kokius-dokumentus-reikia-pateikti/

Pagalba iš savivaldybės

Šiame procese savivaldybė gali suteikti konsultaciją. Savivaldybė gali suteikti kitų nemokamų paslaugų, jeigu besikreipiantis asmuo atitinka tam tikrus kriterijus. (Pastaba. Skirtingose savivaldybėse tvarka gali skirtis.)

• Vilniuje. Jeigu pirmos eilės giminaitis, kuris ketina kreiptis į teismą, gauna mažas pajamas, savivaldybė gali jį nusiųsti į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato paslaugos. Dėl asmens pajamų vertinimo reikia kreiptis į asmens gyvenamosios savivaldybės socialinės paramos skyrių. Laikoma, kad asmuo gauna mažas pajamas, jeigu jam tenkančios vidutinės pajamos (suskaičiavus visas pajamas, išmokas ir kt.) per mėnesį neviršija 193,6 Eur (nuo 2024 m. sausio 1 d.). Mažas pajamas gaunantis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinės pašalpos. Preliminarus pajamų skaičiavimas prieinamas pagal šią nuorodą: https://www.spis.lt/Skaiciuokles/SocialinesPasalposDydzio.

• Kaune ir Klaipėdoje. Jeigu artimieji, kurie ketina kreiptis į teismą, yra priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gauna mažas pajamas ar yra kitų svarbių priežasčių, kodėl suinteresuotasis asmuo negali kreiptis į teismą pats (-i), pvz., ūmus sveikatos sutrikimas ar pan., į pagalbą gali ateiti savivaldybė.

• Jei pareiškėjas yra ne pirmos eilės giminaitis, jis negali kreiptis į teismą tiesiogiai. Į teismą kreipiasi savivaldybės socialinių paslaugų skyrius. Tokiu atveju reikia kreiptis į asmens, kurį ketinama pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu, savivaldybės administraciją pateikiant prašymą perimti teisę kreiptis į teismą dėl konkretaus asmens veiksnumo ribojimo, pažymint priežastį (pavyzdys). Tuomet savivaldybė suteikia tokią pagalbą:
◦ socialinių paslaugų skyrius padeda rengti dokumentus teisimui;
◦ suteikiama teisinės pagalbos advokato paslauga;
◦ suteikiamos konsultacijos ir palydėjimas, šiuos veiksmus atlieka įstaigų (pvz., psichikos sveikatos centras, socialinių paslaugų įstaiga ir pan.), kurioms savivaldybė yra pavedusi vertinti asmenų gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti sprendimus, darbuotojai.

Kai dokumentai teismui jau pateikti, kas toliau?
Teismas raštu praneša, kokie veiksmai bus atliekami.
• Įprastai teismas nutartimi skiria teismo medicinos (psichiatrinę) ekspertizę. Tuomet pareiškėjui reikia pasirūpinti, kad asmuo, kurio veiksnumas bus apribotas, nurodytu laiku atvyktų į teismo psichiatrijos tarnybą, arba jei asmuo dėl sveikatos būklės negali judėti, pareiškėjas apie tai turi informuoti teismo psichiatrijos tarnybą ir organizuoti jos atvykimą į asmens, kurio veiksnumas bus apribotas, namus. Atvykimo paslauga yra mokama. Teismo medicinos (psichiatrinės) ekspertizės procesas gali užtrukti kelis mėnesius.
• Jeigu pareiškime teismui prašoma teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti skubos tvarka, tuomet galima prašyti teismo leisti ją atlikti nepriklausomai teismo psichiatrijos tarnybai Vilniuje (Šv. Mikalojaus g. 13–6). Ši paslauga yra mokama. Pastaba: teismas ne visada leidžia naudotis šios psichiatrijos tarnybos paslaugomis.
• Teismas, gavęs teismo medicinos tarnybos atliktos ekspertizės išvadą, pareiškėjui ir suinteresuotiesiems asmenims siunčia šaukimą į teismo posėdį dėl asmens, kurio veiksnumas bus apribotas. Įprastai vyksta du teismo posėdžiai: pirmojo posėdžio metu svarstomas klausimas dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse; antrajame posėdyje svarstomas klausimas dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus (kai kuriais atvejais) paskyrimo. Kai kuriais atvejais teismas išsprendžia abu klausimus per vieną posėdį.

Globa paskirta. Kokią paramą gauna globėjas?
• Globėjas (rūpintojas) savo pareigas atlieka neatlygintinai. Lietuvos Respublikos norminiai teisės aktai nenumato išmokų už globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimą.
• Privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis globėjui (rūpintojui) mokamas tik tuo atveju, jeigu globotinis turi nustatytą individualų I ir II lygio pagalbos poreikį (iki 2024 m. sausio 1 d. vadinta „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“).
• Globėjui (rūpintojui) skaičiuojamas darbo stažas ir valstybės lėšomis mokamas pensijų ir nedarbo socialinis draudimas, jeigu jis slaugo globotinį (rūpintinį), kuriam nustatytas individualus I ir II lygio pagalbos poreikis (iki 2024 m. sausio 1 d. vadinta „specialusis nuolatinės slaugos poreikis“) arba individualus III ir IV lygio pagalbos poreikis (iki 2024 m. sausio 1 d. vadintas „specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis“).
• Globėjas (rūpintojas) negali pakeisti neveiksnaus asmens testamento, kurį globotinis sudarė dar būdamas veiksnus.
• Globojamo asmens turtą ir jo pajamas globėjas (rūpintojas) turi naudoti globojamo asmens naudai, o ne savo reikmėms.
• Norint išnuomoti ar parduoti neveiksnaus asmens daugiau nei 1500 eurų vertės turtą, reikalingas teismo leidimas.

Asmens būklės stebėjimas
Kiekvienoje savivaldybėje yra sudaryta nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Praėjus metams po teismo, o vėliau – kiekvienais metais komisija persvarsto neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, pakeitimo. Globėjas turi sudaryti sąlygas socialiniam darbuotojui, atliekančiam neveiksnaus asmens gebėjimų vertinimą, asmenį aplankyti ir pabendrauti.

Globojamo asmens priežiūros stebėsena
(Tvarka skirtinga skirtingose savivaldybėse, nėra aiškus deklaruojamos veiklos efektyvumas)
Kai kurių miestų savivaldybėse socialinių paslaugų skyriaus pavedimu yra atliekama globotinių (rūpintinių) gerovės stebėsena: socialiniai darbuotojai atvyksta į namus vertinti globėjų (rūpintojų) pareigų atlikimą. Per apsilankymą įvertinama, ar globojamas asmuo tinkamai prižiūrimas, ar pats globėjas nėra pervargęs, galbūt asmenims reikalingos atokvėpio ar kitos socialinės paslaugos, kurios, esant poreikiui, yra pasiūlomos ir organizuojamos.
Jei nustatoma, kad globėjas pareigas vykdo netinkamai, jam gali būti surašomas įspėjimas: primenamos teismo sprendimu nustatytos globėjo pareigos ir prievolės. Jei situacija ir toliau negerėja, neveiksnaus asmens teisėms ir interesams užtikrinti gali būti kreipiamasi į teismą dėl globėjo nušalinimo nuo pareigų ir kito globėjo paskyrimo.

Turite klausimų ar pastabų? Parašykite el. p. adresu info@demencijalietuvoje.org – jos padėtų atnaujinti ir patikslinti informaciją. 

Infografikas apie teisinį demenciją turinčio asmens atstovavimą