Aš globoju

Vėlyvesnės demencijos stadijos

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.

Kiekvienam asmeniui, turinčiam demenciją, būklė progresuoja skirtingai, nevienodai kinta ir jų gebėjimai. Vis dėlto, kadangi demencija yra degeneracinis sindromas, asmens gebėjimai neišvengiamai nyks. Daugumai demenciją turinčių asmenų vėlyvoje demencijos stadijoje reikalinga nuolatinė slauga, kuri dažniausiai yra teikiama slaugos ar palaikomojo gydymo įstaigoje. Tačiau kai kurios šeimos ar globėjai pasiryžta tokią slaugą suteikti namuose.

Kas atsitinka vėlyvą demencijos stadiją turinčiam asmeniui?
• Progresuojantis atminties praradimas
Tai gali sukelti didelį nerimą šeimos nariams ir globėjams, nes demenciją turintis asmuo jų nebeatpažįsta.
• Sumažėjusios ar nykstančios fizinės galimybės
Dauguma demenciją turinčių asmenų po truputį praranda gebėjimą eiti, praustis, apsirengti ir valgyti. Asmenį gali paveikti kitos ligos, tokios kaip artritas, ištikti insultas. Ilgainiui asmuo bus prikaustytas prie lovos ar kėdės.
• Sudėtinga komunikacija
Demenciją turinčiam asmeniui darysis vis sunkiau suprasti, kas jam yra sakoma arba kas vyksta aplinkui. Pamažu asmuo praras gebėjimą kalbėti, gali kartoti kelis žodžius arba dejuoti. Nepaisant to, svarbu su asmeniu toliau bendrauti. Net jeigu, progresuojant demencijai, asmuo ir toliau jaučia lytėjimą ir gebėjimą atsakyti į emocijas.
• Valgymo problemos
Įprasta, kad vėlesnėje demencijos stadijoje asmuo paranda daug svorio. Asmuo pamiršta kaip valgyti ar gerti, gali nebeatpažinti patiekiamo maisto. Kai kurie asmenys nebesugeba nuryti. Svarbu apsvarstyti galimybę vartoti maisto papildus, ir jų vartojimą kitais nei per burną būdais, jeigu yra sutrikusi rijimo funkcija.

Rūpinimasis asmeniu vėlyvoje demencijos stadiją turinčiu asmeniu
Jeigu jūs rūpinatės vėlyvą demencijos stadiją turinčiu asmeniu, jums reikalinga konsultacija. Šiuo metu dar negalime jos pasiūlyti. Jeigu norite prisidėti rengiant tokią paslaugą, susisiekite info@demencijalietuvoje.org.

Medicininės intervencijos vėlyvą demencijos stadiją turinčiam asmeniui
Jeigu vėlyvą demencijos stadiją turintis asmuo tampa labai ligotas, svarbu apsvarstyti, koks turi būti tolesnis jo sveikatos palaikymas, ar turi būti daromos aktyvios intervencijos, pavyzdžiui, gaivinama po širdies smūgio, gydoma antibiotikais sergant plaučių uždegimu ir pan. Gydymo teikimas ar jo atsisakymas yra svarbus sprendimas, kurį priimti nėra lengva. Tokioje situacijoje globėjams reikalinga konsultacija ir parama. Jeigu norite prisidėti ją rengiant, susisiekite info@demencijalietuvoje.org.

Į gyvenimo pabaigą
Šeimos nariams ir globėjams gali būti sudėtinga pasiruošti asmens išėjimui, tačiau nusiteikimas, planavimas gali padėti lengviau priimti ir išgyventi šį procesą. Slaugant vėlyvą demencijos stadiją turintį asmenį, svarbiausia, kad jis jaustųsi patogiai ir jaustų kuo mažiau skausmo. Jeigu manote, kad asmuo patiria skausmą, pasikonsultuokite su gydytoju ar slaugos personalu.

Mirties priežastys
Mirties priežastis įprastai būna kita, ne demencija. Labai tikėtina, kad gyvenimo pabaigoje asmuo taps labai trapus. Progresuojant demencijai, mažės asmens atsparumas infekcijai ar fizinėms problemoms. Mirtį gali paskatinti tokios ligos kaip plaučių uždegimas.

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai