Aš globoju

Elgesio pokyčių valdymas

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.

Demenciją turinčio asmens elgesys dažnai pasikeičia: gali rastis nebūdinga agresija, susijaudinimas, nerimastingumas, socialiai netinkamas elgesys. Žmogus gali pradėti patirti haliucinacijas, paranoją, imti kliedėti, nebegebėti pažinti savo artimųjų arba rodyti depresišką elgesį.

Toliau kiekvieną iš paminėtų pasitaikančių elgesio pokyčių aptarsime atskirai.

Agresyvus elgesys
Kartais elgesys gali tapti agresyvus. Pavyzdžiui, žmogus gali pakelti balsą, pradėti šaukti, užgaulioti, grasinti, užsipuldinėti, gadinti nuosavybę ar naudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pyktis ir agresija dažniausiai išsivysto vidurinėje demencijos stadijoje kartu su kitomis nepatogumų keliančiomis elgesio formomis: blaškymusi, daiktų kaupimu, kompulsyviu elgesiu. (Skaityti toliau)

Susijaudinimas
Demenciją turinčių asmenų elgesio pokyčiai labai dažni. Kartais toks asmuo gali būti nuliūdęs, gali atrodyti, kad jo elgesys neapdairus, skubotas – tai taip pat pasireiškia dėl užslėpto susijaudinimo. Nuolatinis kalbėjimas, žodžių ir frazių, klausimų kartojimas (pavyzdžiui, kokia šiandien diena, kada bus paruošta vakarienė), niurzgėjimas, keikimasis, šaukimas taip pat atspindi, kad asmuo yra susijaudinęs.

Toks asmens elgesys gali kelti įtampą ir susierzinimą globėjams bei šeimos nariams. Vis dėlto būtina prisiminti, kad demenciją turintis asmuo tokiu būdu parodo savo susijaudinimą, todėl labai svarbu atpažinti šio elgesio priežastis ir rasti būdų jį suvaldyti. (Skaityti toliau)

Nerimastingumas
Kartais demenciją turintys asmenys gali būti neramūs ir susirūpinę, tačiau jie nesugeba paaiškinti, kas juos nuliūdino. Asmuo gali blaškytis, nenustygti vietoje. Kartais gali atrodyti, kad asmuo jaučiasi įstrigęs ir tiesiog negalintis pajudėti – jis gali tiesiog įsitverti jūsų, jeigu norėtumėte išeiti iš kambario ar iš namų.

Kitas įprastas nerimastingo elgesio pavyzdys – sekiojimas paskui. Toks elgesys gali kelti įtampą ir stresą demenciją turinčio asmens globėjams ar šeimos nariams. Sunku rasti galimybę pabūti vienam, net norint pasinaudoti tualetu. (Skaityti toliau)

Socialiai netinkamas elgesys
Tai – elgesys, galintis atrodyti netaktiškas, nemandagus ar net įžeidžiantis. Jis atsiranda tuomet, kai žmogus nepaiso įprastų socialinio elgesio taisyklių, kuriomis apibrėžiama, ką ir kada dera ar nedera sakyti ar daryti.

Socialiai netinkamas elgesys gali labai apsunkinti demenciją turinčio asmens globėjų ir šeimos narių patirtį. Ypač liūdina situacijos, kai asmuo, anksčiau buvęs uždaras ir jautrus, pradeda elgtis netinkamai. (Skaityti toliau)

Haliucinacijos ir paranoja
Kartais asmenys, turintys demenciją, išgyvena įvairias būsenas, tarp kurių – dalykai, suvokiami kitaip nei yra realybėje. Paranoją, taip pat kaip ir haliucinacijas, sukelia įsivaizduojami dalykai. Demenciją turinčiam asmeniui visa tai atrodo labai tikra, todėl gali sukelti nerimą ar net panikos priepuolį. (Skaityti toliau)

Blaškymasis
Toks elgesys būdingas demenciją turintiems asmenims ir gali kelti nerimą jų saugumu ir gerove besirūpinantiems asmenims. Silpstanti atmintis ir nykstantys komunikaciniai įgūdžiai neleidžia prisiminti ar paaiškinti, kodėl jis / ji blaškosi. (Skaityti toliau)

Depresiškas elgesys
Depresijos sindromas yra įvairių vidinių ir išorinių priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Depresijos sindromas stipriai paveikia asmens elgesį – būdinga liguistai liūdna, prislėgta nuotaika, dingsta domėjimasis anksčiau mėgta veikla. Daugelį sergančiojo gyvenimo sričių, fizinę sveikatą, tarpasmeninius santykius, darbinę veiklą paveikia ir kiti simptomai. (Skaityti toliau)

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.