Kas yra nerimastingas elgesys?
Kartais demenciją turintys asmenys gali būti neramūs ir susirūpinę, tačiau jie negali paaiškinti, kas juos nuliūdino. Asmuo gali būti neramus, blaškytis, nenustygti vietoje. Kartais gali atrodyti, kad jis jaučiasi įstrigęs ir tiesiog negalintis pajudėti – gali įsitverti jūsų, jeigu norėtumėte išeiti iš kambario ar iš namų.

Kitas dažnas nerimastingo elgesio pavyzdys – sekiojimas paskui. Toks elgesys gali kelti įtampą ir stresą demenciją turinčio asmens globėjams ar šeimos nariams. Gali būti sunku rasti galimybę pabūti vienam, net norint pasinaudoti tualetu.

Kas sukelia tokį elgesį?
Yra daug priežasčių, kodėl gali atsirasti toks demenciją turinčio asmens elgesys. Kiekvienas asmuo yra skirtingas ir į susiklosčiusias aplinkybes reaguoja individualiai. Kartais elgesiui įtaką gali daryti pokyčiai galvos smegenyse. Kitos priežastys kartais ateina iš aplinkos. Kartais užduotis, kurią mėgina atlikti demenciją turintis asmuo, yra per sudėtinga arba žmogus prastai jaučiasi.

Yra svarbu nustatyti, kas sukelia tam tikrą elgesį. Žinant priežastį, galima bus rasti būdų užbėgti įvykiams už akių ir neleisti tokiam elgesiui sustiprėti.

Toliau pateikiamos galimos nerimastingo elgesio priežastys.

Pokyčiai galvos smegenyse.

Jaučiamas sutrikimas ir įtampa.

Nesėkmės jausmas: negalėdamas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, demenciją turintis asmuo gali jausti spaudimą iš aplinkos, nusivylimą savimi. Asmuo gali imti nerimauti, mėgindamas nesėkmingai atlikti užduotį.

Nerimas, kaip atsakas į kitų elgesį: aplinkinių žmonių reiškiami neigiami jausmai, jų kuriamos įtemptos situacijos demenciją turinčiam asmeniui labai dažnai gali sukelti nerimą.

Gedėjimas. Praradimas ir gedėjimas – susijusios emocijos. Demenciją turintis asmuo, net ir iki galo nesuprasdamas situacijos, gali jausti, kad kažkas yra ne taip. Toks praradimo pojūtis gali sukelti nerimą ir įtampą.

Stenkitės išvengti asmens nerimastingumo arba jį mažinti:
• medicininė apžiūra gali padėti nustatyti, ar esama kokių nors fiziologinių problemų, ar tokį elgesį kelia šalutinis vaistų poveikis;
• nerimastingumas gali būti depresijos simptomas. Jeigu įtariate šią priežastį, informuokite apie tai gydytoją. Nustačius depresiją, ją galima gydyti;
• stenkitės asmeniui parodyti palaikymą;
• stenkitės į nerimastingą elgesį reaguoti ir švelniai;
• jeigu įmanoma, atliepkite į nerimastingumą keliantį jausmą;
• demenciją turinčiam asmeniui atliekant tam tikrą veiklą, sumažinkite savo lūkesčius tokio asmens atžvilgiu;
• duokite asmeniui į rankas kokį nors daiktą, kurį jis galėtų čiupinėti ir taip mažinti nerimą. Tai gali būti karoliukai, akmenėliai ir pan.;
• mėginkite atpažinti apie nerimastingumą įspėjančius ženklus ir pasitelkite veiksmus, kurie neleistų nerimui stiprėti;
• užtikrinkite, kad asmuo kasdien užsiimtų fizine veikla;
• stenkitės mažinti asmens vartojamo kofeino kiekį;
• jeigu radote sprendimų, kurie padeda mažinti nerimą, pasidalinkite jais su žmonėmis, kurie rūpinasi jūsų artimuoju, taip pat ir kitais globėjais.

Kaip reaguoti į sekiojimą?
Turite rasti būdą globos pareiga dalintis su kitais žmonėmis. Tai leis demenciją turinčiam asmeniui susitaikyti, kad jūs ne visada turite būti kartu. Būkite numatę galimybę, jeigu namuose randasi per daug įtampos, pasitraukti: užsukite pas pažįstamą kaimyną arba turėkite kambarį, kuriame galėtumėte užsidaryti.

Rasti išeitį, kasdien patiriant globojamo asmens sekiojimą, šeimos nariams ir globėjams gali būti didelis psichologinis iššūkis. Tačiau prisiminkite, kad toks elgesys yra demencijos simptomas – asmuo nesiekia tikslingai jūsų liūdinti. Raskite būdų, kaip pasirūpinti savimi ir turėti reguliarias pertraukas.