Rūpinimasis asmeniu, kuris gyvena vienas

Kiekvienas demenciją turintis asmuo yra individualus, todėl kiekvieno situacija yra unikali.

Dauguma gyvena kartu su kitais žmonėmis ar šeimoje, tačiau nemažai žmonių dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių ar dėl savo pasirinkimo gyvena vieni. Rūpinimasis savarankiškai gyvenančiu demenciją turinčiu asmeniu sukelia tam tikrų iššūkių to asmens šeimai ar draugams.

Demencijos diagnozė nereiškia, kad žmogus iškart tampa negebantis savimi pasirūpinti. Asmens sveikata ir gerovė yra susijusi su galimybėmis būti savarankiškam. Todėl labai svarbu padėti demenciją turinčiam asmeniui kuo ilgiau išlikti pažįstamoje savų namų aplinkoje, gauti reikiamą asmens situaciją atitinkančią paramą ir palaikymą.

Asmuo, kuris gyvena vienas, gali:
• pamiršti pavalgyti arba išgerti vaistus;
• pamiršti išsimaudyti, pasirūpinti higiena ar reguliariai keisti drabužius;
• neįvertinti galimo naudojamų elektros ar dujinių prietaisų pavojaus;
• įsileisti į namus nepažįstamą žmogų;
• pamiršti pamaitinti savo augintinius ar jais kitaip pasirūpinti;
• turėti nerealistiškų idėjų ar nepagrįstų įtarimų, dėl kurių gali kilti nesutarimų su kaimynais, policija ar platesne bendruomene.

Kai kuriuos iš šių klausimų galima gana paprastai išspręsti. Pavyzdžiui, jeigu asmuo pamiršta pavalgyti, galima užsakyti maistą tam tikru laiku ir paskambinti patiems arba paprašyti kieno nors užsukti priminti, kad jis pavalgytų. Laiku išgerti vaistus gali padėti vaistų dėžutės. Kitiems su asmens saugumu ir gerove susijusiems klausimams išspręsti gali prireikti slaugos paslaugų. 

Kaip jūs galite padėti?

Įvertinkite riziką
Jeigu asmuo, turintis demenciją, gyvena vienas, rizika yra didesnė.
Jeigu galite priimti esamą riziką, svarbu, kad į asmens saugumo ir gerovės užtikrinimą būtų įtraukti šeimos nariai, globėjai ir profesionalai. Svarbu atsižvelgti į asmens, turinčio demenciją, norus ir pasirinkimą.

Įtraukite šeimos narius
Jeigu įmanoma, į pagalbos ar paramos demenciją turinčiam asmeniui teikimą ar organizavimą įtraukite daugiau šeimos narių. Surenkite susitikimą aptarti, kaip kiekvienas asmuo gali įsitraukti ir padėti tiek šiuo metu, tiek ateityje. Kadangi aplinkybės kinta, tokius susitikimus verta organizuoti reguliariai.

Pasirūpinkite namų saugumu
Užtikrinkite, kad namuose gerai veiktų elektros prietaisai, nebūtų nestabilių baldų ar susigarankščiavusių kilimų, kurie galėtų didinti griuvimo riziką.

Padėkite palaikyti asmens savarankiškumą
Žmogui ilgiau likti savarankiškam gali padėti įvairi įranga ir priemonės:
• padedančios judėti ir palaikančios fizinį savarankiškumą: pvz., atramos ir turėklai vonioje, duše ir tualete;
• padedančios susiorientuoti aplinkoje ir palaikančios kognityvinį savarankiškumą: pvz., kalendorius dideliu šriftu, laikrodžiai dideliais skaitmenimis gali padėti orientuotis laike; priminimų lenta / rašteliai ir kt.
• elektroniniai priminimai, pagelbėjantys dėl vaistų vartojimo;
• technologijos, palaikančios asmens savarankiškumą ir užtikrinančios aplinkos saugumą: pvz., signalizacija ir aplinkos stebėjimo sistemos, dūmų detektoriai, karšto vandens reguliatoriai ir kt.

Padėkite spręsti finansinius klausimus
Progresuojant demencijai, silpnės asmens galimybės priimti sprendimus teisiniais ar finansiniais klausimais. Kadangi demenciją turinčiam asmeniui bus reikalinga pagalba, labai svarbu sprendimus teisės ar finansų klausimais suderinti dar tuomet, kai asmuo vis dar gali dalyvauti priimant sprendimus. Daugiau skaitykite skyrelyje „Socialinės ir globos paslaugos: planavimas ir pasirengimas“.

Siekite užtikrinti asmens saugumą bendruomenėje
Paaiškinkite asmens būklę draugams, kaimynams ir vietos parduotuvių darbuotojams, bendruomenėje veikiančioms įstaigoms, duokite jiems savo kontaktinį numerį.

Prireikus visi jie gali būti labai naudingi taktiškai pagelbėdami asmeniui, turinčiam demenciją. Užtikrinkite, kad, išeidamas iš namų, asmuo turėtų identifikavimo dokumentą ir telefono numerį, kuriuo būtų galima susisiekti, jeigu būtų reikalinga pagalba.