Pasikeitęs bendravimas

Gebėjimų bendrauti praradimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria demenciją turintys asmenys, jų šeimos nariai ir globėjai. Progresuojant demencijai, asmuo pamažu praranda gebėjimą komunikuoti, reikšti savo mintis ir suprasti, ką sako kiti.

Įprasti bendravimo pokyčiai
Kadangi kiekvienas demenciją turintis asmuo yra unikalus ir demenciją gali lemti daug priežasčių, galvos smegenis paveikiančių skirtingais būdais, atsirandantis sunkumas reikšti mintis ir jausmus yra individualus.

Pastebimi dažni pokyčiai yra šie:
• sunkumas rasti tinkamą žodį – vietoj sunkiai prisimenamo pasakomas kitas susijęs žodis;
• kalboje ima trūkti prasmės, nors asmuo kalba sklandžiai;
• gali nesuprasti, kas sakoma, arba suprasti tik dalį to;
• gali silpti rašymo ir skaitymo įgūdžiai;
• gali prarasti įprastus mandagaus elgesio įgūdžius – nutraukti arba ignoruoti pašnekovą, neatsakyti, kai į jį kreipiamasi;
• gali būti sudėtinga tinkamai reikšti emocijas.

Regos ir klausos pokyčiai
Svarbu patikrinti, ar nėra nusilpusi rega ir klausa. Kai kuriems žmonėms gali padėti akiniai ar klausos gerinimo priemonės. Tikrinkite, ar pagalbinės klausos priemonės veikia tinkamai, prižiūrėkite, kad akiniai būtų reguliariai valomi.

Prisiminkite, kad bendravimą sudaro šios trys dalys:
• 55 proc. – kūno kalba arba viskas, ką perteikiame veido išraiška, kūno poza ir gestais;
• 38 proc. – balso tonas ir garso lygis;
• 7 proc. – vartojami žodžiai.

Šios proporcijos parodo, į ką globėjai ir šeimos nariai turi atkreipti dėmesį bendraudami su demenciją turinčiu asmeniu. Neigiama kūno kalba, tokia kaip dūsavimas ar pakelti antakiai, gali sukelti neigiamą poveikį, gynybinę reakciją.

Pozityvus bendravimas
Rūpestingas požiūris
Žmogus patiria emocijas ir jausmus bendraudamas su kitais. Net jeigu ne visada suprantame, kas yra pasakyta, bendravimas turi įtakos mūsų emocijoms. Dėl to visada svarbu saugoti demenciją turinčio asmens orumą ir savivertę. Būkite lankstūs ir duokite jam pakankamai laiko atsakyti. Jeigu jaučiate, kad tinkama, galite padėti žmogui sutelkti dėmesį prisilietimu. Bendraukite šiltai, padėkite jam jaustis jaukiai.

Kalbėjimo būdai
• Išlikite ramūs ir bendraukite švelniu tonu – demenciją turintys asmenys yra labai jautrūs balso tonui.
• Kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais, vienu metu reikškite tik vieną mintį.
• Duokite laiko asmeniui suprasti tai, ką pasakėte, ir atsakyti.
• Kai kalbate apie žmones, minėkite vardus (pavyzdžiui, „tavo sūnus Jonas“) – tai padės sekti mintį.

Kūno kalba
Gali prireikti pasitelkti gestus ar veido išraišką – tai padės geriau išreikšti norimą mintį. Prisilietimas ar rankos prilaikymas gali padėti demenciją turinčiam asmeniui išlaikyti dėmesį ir parodyti, kad tai, apie ką kalbatės, yra svarbu ir jums rūpi kito žmogaus įsitraukimas į pokalbį. Šilta šypsena dažnai išreiškia daugiau nei žodžiai.

Aplinka
• Stenkitės vengti triukšmo, kuris gali užgožti žodžius.
• Kalbėdami nejudėkite po kambarį, o geriau prisėskite žmogaus akių lygyje – tai padės jam sekti, ką jūs sakote.
• Stenkitės, kad pokalbis taptų įprasta, reguliaria veikla – tai sumažins patiriamą asmens sutrikimą ir padės bendrauti.
• Asmuo jausis mažiau sutrikęs, jeigu visi šeimos nariai ar globėjai elgsis panašiai, vadovausis tais pačiais principais.

Ko nedaryti
• Nesiginčykite su demenciją turinčiu asmeniu. Tai tik pablogins situaciją.
• Nenurodinėkite jam / jai.
• Nesusitelkite į asmens galimybių ribotumus: stenkitės kalbėti ne apie tai, ko asmuo gali nesugebėti padaryti, o apie tai – ką jis / ji gali.
• Nesielkite globėjiškai. Globėjiškas balso tonas yra jaučiamas, net jeigu žodžiai gali būti nesuprasti.
• Venkite asmeniui užduoti daug tiesioginių ir atminčiai sunkumų keliančių klausimų.
• Nekalbėkite apie greta esantį žmogų taip, tarsi jo nebūtų.

Demenciją turinčio asmens patarimai
Australei Christine Bryden buvo diagnozuota demencija, kai jai buvo 46 metai. Norėdama padėti šeimos nariams ir pažįstamiesiems geriau suprasti demenciją turinčius asmenis, ji parašė straipsnių apie šią būklę ir išleido knygą „Kas aš būsiu, kai numirsiu“. Toliau pateikiami jos patarimai.
• Kartais atsakymui reikia paieškoti žodžio. Neskubinkite mūsų, nes mums, turintiems demenciją, gali reikėti daugiau laiko jums atsakyti, pasakyti, ko norime ar nenorime.
• Būkite kantrūs – duokite mums laiko kalbėti, palaukite, kol rasime norimą pavartoti žodį. Stenkitės leisti mums patiems pabaigti mintį, nedarykite to už mus. Tiesiog paklausykite ir negėdinkite mūsų, jeigu pametame mintį, kurią norėjome pasakyti. Neskubinkite mūsų vien dėl to, kad mes galvojame ar kalbame lėčiau negu jūs. Jeigu norite sužinoti, ką mes galvojame, duokite mums laiko atsakyti.
• Būkite taktiški: jeigu norite su mumis pasikalbėti, paieškokite, kaip tai padaryti nesukeliant nesaugumo jausmo, kuris gali mus išgąsdinti ar verstų jaustis nejaukiai. Jeigu mes pamiršome apie neseniai įvykusį svarbų įvykį, nemanykite, kad mums tai nesvarbu. Tiesiog duokite mums užuominą – gal mes tik akimirkai užsimiršome.
• Kartais mes neprisimename… Nepersistenkite siekdami priminti tai, kas ką tik įvyko. Jeigu mes to neužfiksavome, mums nepavyks prisiminti.
• Foninis triukšmas trikdo – jeigu tik įmanoma, venkite jo. Pavyzdžiui, išjunkite fone veikiančio televizoriaus garsą, jeigu norite su mumis pasikalbėti.
• Vienu metu bendrauti su daug žmonių mums gali būti sudėtinga, mes galime greitai pavarginti. Geriausia vienu metu bendrauti – kalbėti, klausytis – tik su vienu žmogumi ir, jei tik įmanoma, be foninio triukšmo.
• Tam, kad viešojoje erdvėje (prekybos centre ar kitoje triukšmingesnėje vietoje) asmuo, turintis demenciją, jaustųsi jaukiau, gali padėti ausų kamštukai – parūpinkite jų.