Depresijos sindromas yra įvairių vidaus ir išorės priežasčių nulemtas psichikos sutrikimų simptomų derinys. Depresijos sindromas stipriai paveikia asmens elgesį – būdinga liguistai liūdna, prislėgta nuotaika, domėjimosi anksčiau mėgta veikla praradimas ir kiti simptomai, kurie paveikia daugelį sergančiojo gyvenimo sričių, fizinę sveikatą, bendravimą, darbą.
Depresija nėra įprasto senėjimo dalis. Ji labai dažna tarp asmenų, turinčių demenciją. Įprastai depresijos simptomai pasireiškia apie 20–30 proc. demenciją turinčių asmenų, ypač dažnai tarp institucijos globojamų asmenų.
Veiksniai, galintys paskatinti depresiją:
• šalutinis vaistų poveikis;
• fizinė liga;
• reakcija į diagnozės faktą ir demencijos poveikį asmens gyvenimo būdui;
• socialinė izoliacija;
• nuovargis;
• aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, negalėjimas pašalinti sensorinių trikdžių, triukšmo ir pan.
Depresijos ženklai
Gali būti sudėtinga atpažinti, ar demenciją turintis asmuo serga depresija. Įprasti depresijos ženklai yra šie:
• nebedžiugina anksčiau mėgta veikla;
• trūksta energijos;
• sutrikęs miegas;
• prarastas apetitas ir mažėjantis kūno svoris;
• išreiškiami nevisavertiškumo ir liūdesio jausmai;
• neįprastas emocingumas, verksmingumas, pyktis ir susijaudinimas;
• padidėjęs sutrikimas.
Demencija ir depresija turi daug bendrų simptomų, todėl gali būti sunku atskirti, kuri priežastis juos sukelia.
Nuo ko pradėti?
Jeigu įtariate, kad demenciją turintis asmuo serga depresija, pasikalbėkite su gydytoju. Padėti gydyti depresijos simptomus gali palengvinti įvairi veikla, fizinis aktyvumas, kitos nemedikamentinės priemonės. Patiriamam liūdesiui mažinti, apetitui pagerinti ir miego sutrikimams sumažinti gali būti skiriami ir vaistai. Antidepresantai gali turėti šalutinį poveikį, kurį būtina prieš vartojimą aptarti su gydytoju. Jeigu gydymas vaistais yra neefektyvus, jis turi būti nutrauktas. Jeigu gydymas vaistais sukelia itin stiprų neigiamą šalutinį poveikį, vaistai turi būti keičiami. Tam, kad būtų nustatyta, ar jie turi naudos, gydymas turi būti tęsiamas mažiausiai dvi savaites.
Depresijos gydymas gali pastebimai pagerinti asmens nuotaiką ir galimybes dalyvauti įvairioje veikloje, todėl, jeigu yra diagnozuojama depresija, svarbu ją gydyti.
Išbandykite
• Kartu su demenciją turinčiu asmeniu sudėliokite aiškią pastovią dienotvarkę.
• Stenkitės aplinkoje sumažinti triukšmo – tai padės sumažinti stimuliacijos perteklių.
• Buvimas tarp daug žmonių gali neigiamai veikti demenciją turintį asmenį. Tačiau kartais, jeigu asmuo mėgo būti tarp žmonių anksčiau, tai gali patikti ir dabar.
• Realistiškai vertinkite asmens galimybes atlikti tam tikrą veiklą – turėdami per didelių lūkesčių, galite nusivilti ir liūdinti demenciją turintį asmenį.
• Žinokite, kada asmuo jaučiasi mažiausiai pavargęs, ir tuo metu planuokite pačias svarbiausias veiklas ar užduotis.
• Stenkitės išlaikyti pozityvumą – dažnas pagyrimas visiems padeda.
Pailsėkite
Prisiminkite, jog globėjams ir šeimos nariams būtinas poilsis nuo globos, kad neperdegtų nuolat susidurdami su iššūkių keliančio artimojo elgesiu.
Kontaktai
Informacija
Platforma „Demencija Lietuvoje“ yra projekto „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“ dalis.
Projektas „Demencijos strategijos link: situacijos analizė ir informuotumo didinimas“ yra Aktyvių piliečių fondo, finansuojamo EEE finansinio mechanizmo lėšomis, dalis.
© 2023 Asociacija „Demencija Lietuvoje“
Kontaktai
Informacija