Kokie yra susijaudinimo požymiai?
Žmogus gali pakelti balsą, pradėti šaukti, užgaulioti, grasinti, užsipuldinėti, gadinti nuosavybę ar naudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Pyktis ir agresija dažniausiai išsivysto vidurinėje demencijos stadijoje kartu su kita nepatogumų keliančio elgesio išraiška – blaškymusi, daiktų kaupimu, kompulsyviu elgesiu.

Kas lemia tokį elgesį? Elgesio pokyčio priežasčių yra daug. Kiekvienas demenciją turintis asmuo į aplinkybes reaguos savaip. Dažnai elgesys keičiasi dėl galvos smegenyse vykstančių pokyčių, tačiau kartais pokyčius lemia tam tikri aplinkos veiksniai – galbūt užduotis, su kuria asmuo bando susidoroti, yra per sudėtinga, o gal asmuo prastai jaučiasi.
Svarbu suprasti, kodėl demenciją turintis asmuo rodo tam tikrą elgesį. Nustačius elgesio priežastį, galima imtis veiksmų, kurie padėtų apsaugoti nuo tokio elgesio pasikartojimo.

Agresiją gali lemti daug priežasčių.

Sveikatos problemos:
• nuovargis;
• miego režimo sutrikimas ir poilsio trūkumas;
• patiriamas fizinis diskomfortas, pavyzdžiui, skausmas, karščiavimas, liga ar vidurių užkietėjimas;
• dėl pokyčių galvos smegenyse atsiradęs negebėjimas suvaldyti elgesio;
• neigiamas šalutinis vaistų poveikis;
• nusilpusi rega ar klausa lemia, kad asmuo klaidingai supranta tai, ką mato ar girdi;
• haliucinacijos.

Gynybinė reakcija: demenciją turintis asmuo gali jaustis pažemintas, privalėdamas priimti pagalbą atliekant labai intymią veiklą – pavyzdžiui, prausiantis ar einant į tualetą. Asmuo gali jausti, kad yra pažeidžiamas jo savarankiškumas, orumas ir privatumas.

Nesėkmės jausmas: negalėdamas susidoroti su kasdieniais iššūkiais, demenciją turintis asmuo gali jausti nusivylimą ar nerimą.
Sumišimas dėl būklės progresavimo: jausdamas, kad anksčiau turėti gebėjimai nyksta, ir iki galo nesuprasdamas šio proceso priežasties, demenciją turintis asmuo gali jaustis sumišęs.

Baimė: negalėdamas atpažinti aplink esančių žmonių ar vietų, demenciją turintis asmuo gali jausti baimę. Asmuo taip pat gali ilgėtis tam tikrų vietų ar ankstesnio jų gyvenimo laikotarpio. Be to, jeigu praeityje yra įvykę tam tikrų nemalonių įvykių, šie gali iškilti dabartyje ir būti baimės priežastis.

Mėginimas atkreipti į save dėmesį: demenciją turintis asmuo gali rodyti aplinkiniams, kad patiria nuobodulį, jaučia stresą, turi energijos perteklių arba prastai jaučiasi.

Reakcija į aplinką: galbūt aplinkoje yra per didelė stimuliacija – per daug garso, judėjimo, per daug žmonių. Demenciją turintys asmenys yra labai jautrūs balso tonui, neverbalinei komunikacijai. Bendraujant visuomet būtina stengtis palaikyti švelnų balso toną, būti supratingiems, kad tam tikras demenciją turinčio asmens elgesys gali būti ne tyčinis, o nulemtas demencijos.

Katastrofinė reakcija: reakcija, atrodytų, į normalią, grėsmės nekeliančią situaciją. Asmuo jaučia, kad įvyko ar įvyks kažkas baisaus, ir gali reaguoti su fizine agresija ar susijaudinimu.

Globėjo nuovargis: jeigu globėjas yra susijaudinęs, neramus, piktas, net jeigu šių jausmų neparodo žodžiais, yra didelė tikimybė, kad demenciją turintis asmuo atspindės šiuos jausmus. Globėjo nuovargis dažnai lemia situacijos katastrofizavimą, būna staigios ir neproporcingos reakcijos į susiklosčiusią situaciją priežatis.

Ką daryti?
Atsižvelgdami į situaciją ir siekdami suvaldyti agresyvų elgesį ar išvengti jo, pamėginkite pasinaudoti šiais toliau pateikiamais patarimais.

Taikykite tinkamas bendravimo strategijas:
• atkreipkite dėmesį į ženklus, kurie įspėja apie kylančią agresiją. Apie tai gali įspėti pakeltas balsas, veido išraiška ar mosikavimas rankomis. Vis dėlto dažnai gali būti sunku nuspėti apie kylantį asmens pyktį, kai jis pratrūksta kaip liūtis iš giedro dangaus. Tokį pyktį „be įspėjimo“ gali būti labai sunku priimti ir valdyti;
• duokite demenciją turinčiam asmeniui erdvės ir laiko. Kai jūs įsiterpiate į asmeninę jo erdvę šiam nesuprantant, kodėl tai daroma, gali kilti pasipriešinimo reakcija;
• pamėginkite trumpam atidėti veiklą: jeigu mėginate demenciją turinčiam asmeniui padėti išsivalyti dantis ir jis supyksta, pasirūpinkite, kad asmuo būtų saugus, ir duokite jam truputį laiko. Pamėginus tą patį padaryti po 20 minučių, jums gali labai puikiai pavykti;
• nesiginčykite: jums gali būti svarbu įrodyti, kad jūsų nuomonė ar požiūris teisingas, tačiau dažniausiai tai yra neveiksminga bendraujant su demenciją turinčiu asmeniu, priešingai – galite asmenį tik dar labiau supykdyti;
• norėdami aptarti iškilusią situaciją, su demenciją turinčiu asmeniu kalbėkite trumpais ir paprastais sakiniais, kurių kiekvienas išreiškia tik vieną mintį. Net jeigu toks žmogus žodžių ir nesupras, jūsų balso tonas gali nuraminti;
• venkite susipriešinimo: nukreipkite asmens dėmesį arba pasiūlykite alternatyvią veiklą;
• naudokite dėmesio nukreipimo strategiją: mėgindami atlikti veiklą, kuri įprastai sukelia pykčio reakciją (pavyzdžiui, apsikirpti ar apsirengti), nukreipkite dėmesį į ką nors mėgstamo – tarkim, prieš rengiantis ar kerpantis pasiūlykite paklausyti mėgstamos muzikos ar pan.
• jeigu globai pasitelkiate kitų žmonių pagalbą, geriau, kai padeda vienas asmuo, – dviejų, trijų ar daugiau pagalbininkų įsitraukimas demenciją turinčiam asmeniui gali sukelti nerimą ir pyktį;
• sumažinkite savo lūkesčius, susijusius su demenciją turinčiu asmeniu.

Pritaikykite aplinką:
• mažinkite stresą keliančius dirgiklius;
• stenkitės išlaikyti fizinės aplinkos pastovumą – jei nėra rimtos priežasties, nekeiskite daiktų vietos;
• siekite užtikrinti, kad žmogus aplinkoje jaustųsi jaukiai, joje būtų elementų, kurie sietųsi su asmeniui svarbiais asmenimis ar įvykiais.

Organizuokite asmens užimtumą:
• stenkitės užtikrinti dienos eigos pastovumą;
• asmens mėgstamą veiklą stenkitės adaptuoti prie jo galimybių, neatsisakant pačios veiklos;
• pasirūpinkite, kad asmuo kasdien turėtų fizinės veiklos.

Kreipkitės į specialistus, tarkitės su bendruomene:
• dėl agresyvaus elgesio kylantį nerimą aptarkite su gydytoju, kuris gali patarti arba nustatyti, ar tokį elgesį lemia fizinis negalavimas, psichikos liga ar šalutinis vaistų poveikis;
• nevenkite pasitarti su kitais demenciją turinčių asmenų globėjais – galbūt jie yra susidūrę su panašiomis situacijomis ir galėtų jums patarti? Prisidėkite prie asociacijos „Demencija Lietuvoje“ veiklos, kur galite sutikti panašią patirtį turinčių asmenų.

Kiekvienas demenciją turintis asmuo yra skirtingas, todėl minėti patarimai vienam asmeniui tiks labiau, kitam – mažiau. Jeigu asmuo vis tiek lieka agresyvus, nekaltinkite savęs. Stengdamiesi suvaldyti situaciją, išlikite ramūs.

Kai atsiranda agresyvus globojamo asmens elgesys:
• kalbėkite ramiu balsu – jūsų susijaudinimas ar ūmesnė reakcija tik pablogintų situaciją;
• jeigu galite, atliepkite asmens patiriamą jausmą;
• kilus agresijai ir prireikus nuraminti asmenį, gali padėti dėmesio nukreipimas – pavyzdžiui, kvietimas kartu išgerti arbatos, eiti pasivaikščioti ar peržvelgti laikraštį;
• jeigu jaučiatės nesaugūs, atsitraukite. Asmens uždarymas ar suvaržymas situaciją gali tik pabloginti (nebent tai yra neišvengiama). Kartais geriausia trumpam atsitraukti ir leisti žmogui nurimti pačiam;
• jeigu jau turite patirties suvaldant agresyvų elgesį, pasidalinkite savo patirtimi su kitais demenciją turinčių asmenų globėjais.

Agresyvus elgesys gali sukelti sunkių potyrių demenciją turinčio asmens šeimos nariams ir globėjams. Svarbu suprasti, kad agresyvus elgesys randasi dėl demencijos. Asmuo tikslingai nesiekia jūsų nuliūdinti. Nepamirškite pasirūpinti savimi ir ieškokite būdų, kaip, teikiant globą, galima būtų daryti reguliarias pertraukas.

Pasirūpinkite savimi:
• išlikite ramūs;
• jeigu susijaudinate arba prarandate savitvardą, nesijauskite kalti, tačiau įvertinkite tai, kad jums reikalinga pagalba. Pasikalbėkite apie tai su artimaisiais, draugais, gydytoju, prisijunkite prie asociacijos „Demencija Lietuvoje“ bendruomenės;
• jeigu agresyvus demenciją turinčio asmens elgesys tampa problema, susikurkite erdvę, kurioje galėtumėte pasislėpti – pavyzdžiui, turėkite kambarį, kuriame galite užsirakinti;
• gali būti sunku pamiršti atvejus, per kuriuos susidūrėte su agresija, kurį laiką galite jaustis sutrikę;
• ieškokite galimybių reguliariai pailsėti ir atsitraukti nuo globos, tam pasitelkdami šeimos ar draugų pagalbą, pasinaudodami jūsų savivaldybėje teikiamomis socialinėmis paslaugomis (daugiau – skyrelyje Socialinės ir globos paslaugos).