Demencijos diagnozavimas

Informacija apie pirmuosius demencijos ženklus, ankstyvos diagnozės svarbą ir diagnozavimą

Kokie yra ankstyvieji demencijos ženklai?
Ankstyvieji demencijos ženklai gali būti sunkiai pastebimi, taip pat jie gali būti labai įvairūs. Pradžioje dažniausiai atsiranda sunkumų su atmintimi, ypač prisimenant nesenus įvykius.

Kiti dažni simptomai:

  • sumišimas;
  • asmenybės pokytis;
  • apatija ir atsiribojimas;
  • gebėjimo atlikti kasdienes užduotis praradimas.

Kartais žmonėms nepavyksta atpažinti, kad šie simptomai yra susiję su sveikatos problemomis. Gali būti klaidingai manoma, kad toks elgesys yra normalaus senėjimo dalis. Simptomai gali vystytis pamažu ir ilgą laiką likti nepastebimi. Kartais žmonės atsisako imtis priemonių, net jei žino, kad kažkas yra ne taip.

10 įspėjamųjų ženklų
Tai yra įprasti demencijos simptomai. Jeigu galite daugelį jų atpažinti, asmuo, kuriam pasireiškia šie simptomai, turi kreiptis į gydytoją dėl medicininės apžiūros.

Trumpalaikės atminties (gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius) nusilpimas.

  • Yra normalu kartais pamiršti susitikimą, kolegos vardą ar darbo partnerio telefono numerį, tačiau šie dalykai vėl prisimenami vėliau.
  • Asmuo, turintis demenciją, panašius dalykus gali pamiršti pakankamai dažnai ir jų neprisiminti vėliau.

Sunku atlikti įprastas užduotis.

  • Kartais žmonės gali būti tiek išsiblaškę, pavyzdžiui, ruošdami vaišių stalą, gali pamiršti padažą ant viryklės ir prisiminti jį patiekti jau po vakarienės.
  • Asmuo, turintis demenciją, gali paruošti maistą ir pamiršti jį patiekti arba net pamiršti, kad jį paruošė.

Kalbos problemos, sunkumas rasti tinkamą žodį.

  • Kiekvienam kartais pasitaiko sunkumų rasti tinkamą žodį.
  • Žmogus, turintis demenciją, gali primiršti paprastą žodį ir jį pakeisti visai netinkamu žodžiu.

Pakitusi asmenybė, nuotaikos ir elgesio pokyčiai.

  • Senstant gali keistis ir žmogaus asmenybė.
  • Asmuo, turintis demenciją, gali tapti įtarus arba baimingas, arba tiesiog apatiškas ir nebendraujantis; socialinėje aplinkoje gali pradėti netinkamai elgtis, tapti pernelyg familiarus, kur kas labiau nei anksčiau būti linkęs bendrauti.

Sunkumas orientuotis laike ir net ir pažįstamoje erdvėje

  • Yra normalu pamiršti, kuri savaitės diena, arba akimirką nesiorientuoti, kur esi ar kur eini.
  • Demenciją turintys asmenys gali, būdami gatvėje, kurioje gyvena, nežinoti, kur jie yra, kaip ten atsidūrė arba kaip sugrįžti namo.

Sunku adekvačiai vertinti situaciją, priimti sprendimus, mąstyti abstrakčiai
Demencija paveikia asmens atmintį ir gebėjimą sutelkti dėmesį, o tai atsiliepia gebėjimui priimti sprendimus. Atliekant daug veiklų, pavyzdžiui, vairuojant, būtina gebėti priimti sprendimus. Kai šis gebėjimas yra paveiktas, asmuo gali sukelti pavojų ne vien sau, bet ir kitiems žmonėms kelyje.

  • Daugeliui žmonių gali būti sudėtinga tvarkyti piniginius reikalus.
  • Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti sudėtinga suprasti, ką reiškia skaičiai ir ką su jais daryti.

Daiktų dėjimas į netinkamą vietą, ne ten, kur įprastai jie laikomi.

  • Kiekvienam pasitaiko ką nors pamesti, pavyzdžiui, raktus ar piniginę.
  • Asmuo, turintis demenciją, nuolat padeda daiktus į netinkamą vietą.

Sunkumas sekti (pasakojimo, laidos) informaciją ar instrukcijas

  • Kartais galime būti užsigalvoję, susirūpinę ir dėl to neįsigilinti į pasakojimo, laidos siužetą taip, kad galėtume papasakoti, ką matėme, perskaitėme;
  • Asmuo, turintis demenciją gali nesuprasti, kad išvis jam buvo kažkas sakoma.
    Keičiasi elgesys ir svyruoja nuotaika
  • Kartais kiekvienas galime pasijausti liūdni ar patirti nuotaikų kaitą.
  • Kai kurie asmenys, turintys demenciją, gali patirti labai greitus nuotaikos bangavimus nuo ramios būsenos iki ašarų ar pykčio be jokios aiškios priežasties.

Atsiribojimas nuo darbo ir socialinio gyvenimo, iniciatyvos praradimas

  • Yra normalu jausti nuovargį nuo namų ruošos, darbo reikalų ar įsipareigojimų.
  • Asmuo, turintis demenciją, gali tapti labai pasyvus, įsitraukti į kokią nors veiklą gali reikėti daug pastangų ir skatinimo.

Nebūtinai tai – demencija
Daug sveikatos būklių gali turėti panašius į demenciją simptomus. Todėl yra svarbu nemanyti, jog asmuo turi demenciją tik dėl to, kad pastebėjote kai kuriuos simptomus. Insultas, depresija, alkoholizmas, infekcija, sutrikusi hormonų pusiausvyra, tam tikrų medžiagų trūkumas ir galvos smegenų augliai – visos šios būklės gali sukelti panašius į demenciją simptomus. Dauguma šių būklių gali būti gydomos.

Svarbu turėti tikslią diagnozę
Labai svarbu kuo anksčiau gauti tikslią diagnozę.
Medicininis ir psichologinis vertinimas gali padėti identifikuoti gydomas būkles ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai gydomos arba patvirtintų demenciją. Tuomet yra svarbu, kad asmuo gautų tinkamą pagalbą.
Toks vertinimas apima:

  • nuoseklų ligos istorijos vertinimą, kuris atliekamas, jei įmanoma, kartu su simptomus turinčiu asmeniu, jo artimu giminaičiu ar draugu. Tai gali padėti įvertinti, kokia – staigi ar tolydžio blogėjanti – yra simptomų atsiradimo progresija;
  • nuoseklų fizinį ir neurologinį vertinimą. Atliekami motoriniai ir sensorinių gebėjimų testai, padedantys atmesti kitas priežastis ir identifikuoti ligas, galinčias didinti su demencija susijusius sutrikimus;
  • laboratorinius tyrimus, įskaitant kraujo ir šlapimo tyrimus, kuriais siekiama įvertinti, ar asmuo neturi kitų, galinčių sukelti panašius į demenciją simptomus, negalavimų. Yra atliekami išsamūs kraujo ir šlapimo tyrimai (bendras kraujo tyrimas, tiriama vitaminų koncentracija, skydliaukės hormonai, cukraus kiekis kraujyje ir kt.), siekiant atmesti kitas galimai demenciją imituojančias priežastis;
  • neuropsichologinį testavimą, kuriuo siekiama įvertinti išlikusius gebėjimus ir nustatyti problemas, susijusias su suvokimu, įžvalgumu, sprendimų priėmimu;
  • kitus specialius tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgenograma, elektrokardiograma arba kompiuterinė tomografija;
  • psichikos būklės ir demencijos paveikiamų funkcijų, tokių kaip atmintis, gebėjimas skaityti, rašyti, skaičiuoti, vertinimą;
  • psichiatrinį ištyrimą, kuris atliekamas dvejopais tikslais: pirmiausia, įvertinti gydomus sutrikimus, pavyzdžiui, depresiją, kurie gali būti panašūs į demenciją; taip pat rasti būdus suvaldyti psichiatrinius simptomus, tokius kaip nerimas ar haliucinacijos, kurie gali atsirasti kartu su neurologiniu sutrikimu.

Nuo ko pradėti?
Geriausia diagnozavimo procesą pradėti nuo šeimos gydytojo, kuris, įvertinęs simptomus, gali pasiūlyti pirminę diagnozę arba duoti siuntimą pas neurologą, geriatrą ar psichiatrą.

Priešinimasis apsilankyti pas gydytoją
Kai kurie asmenys gali prieštarauti pasiūlymui apsilankyti pas gydytoją. Kai kuriais atvejais žmonės nesuvokia, kad kažkas su jų sveikata yra ne taip, neigia problemas. Tai gali būti nulemta jau galvos smegenyse susidariusių pokyčių, kurie neleidžia atpažinti ir įvertinti atminties problemas. Kiti bijo, kad jų įtarimai pasitvirtins.

Vis dėlto vengimui kreiptis į gydytojus didelę įtaką daro visuomenėje gyva su demencija susijusi stigma, dėl kurios tiek asmenys, kuriems pasireiškia demencijos simptomai, tiek jų artimieji gali ilgai vengti atkreipti dėmesį į demenciją. Pagalbos kreipiamasi tik tuomet, kai būklė yra stipriai pažengusi ir daro didelę įtaką visų aplinkinių gyvenimo kokybei.

Vienas efektyviausių būdų sprendžiant šią problemą yra rasti konkrečią apsilankymo pas šeimos gydytoją priežastį – pavyzdžiui, kreiptis dėl simptomo, kurį asmuo pripažįsta, tarkim, dėl galvos skausmo ir silpstančios regos.

Galima pasiūlyti patikrinti širdį, kraujospūdį, cukrinio diabeto keliamą būklę, apsvarstyti ilgą laikotarpį geriamų vaistų vartojimą. Kitas būdas įtikinti asmenį apsilankyti pas gydytoją – sutarti, kad jums ABIEM reikia gydytojo patikros. Bet koks išreikštas jūsų artimojo nerimas yra puiki proga pasiūlyti apsilankyti pas gydytoją.

Būtinai suteikite deramą palaikymą. Raminantis, rūpestingas požiūris gali padėti sumažinti asmens pasipriešinimą, patiriamą susirūpinimą ar baimę. Jeigu asmuo nesutinka apsilankyti pas šeimos gydytoją pasikalbėkite su žmonėmis, kurie anksčiau atsidūrė panašioje situacijoje.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print
Apie demenciją
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai