Atminties netekimas

Atminties sutrikimai

Yra didelis skirtumas tarp atminties silpimo senstant ir atminties sutrikimo, kuris yra demencijos simptomas. Šiame skyriuje nurodomi šie skirtumai ir duodama patarimų, kaip palaikyti aštrią atmintį.

Dėl amžiaus silpstanti atmintis skiriasi nuo demencijos nulemtų atminties sutrikimų.
Atminties praradimas yra vienas pagrindinių demencijos simptomų. Mes visi kartais pamirštame kai kuriuos dalykus, tačiau tai skiriasi nuo demencijos nulemtų atminties sutrikimų. Pastaruoju atveju užmiršimai pasireiškia vis dažniau, tampa ne atsitiktiniai. Jie paveikia asmens galimybes dirbti ar atlikti kasdienes užduotis. Žmogui gali tapti sunku rasti kelią į namus. Ilgainiui asmuo pamiršta, kaip apsirengti ar nusiprausti.
Pavyzdžiui, jeigu, įėję į virtuvę, neatsimenate, ko čia atėjote, arba nepamenate, kur padėjote raktus, tai yra įprasto užmaršumo atvejai. Demenciją turintis asmuo ne vien pamestų raktus, bet apskritai pamirštų, kokiu tikslu jie naudojami.

Pagrindiniai su įprastu užmaršumu susiję aspektai

• Senstant atmintis po truputį silpsta visiems, tačiau su įprastu senėjimu susijęs atminties silpimas iš esmės netrukdo atlikti įprastų, kasdienių užduočių ir gyventi visaverčio gyvenimo.
• Senstant kiekvieno asmens atmintis silpsta skirtingai, nes visi esame skirtingi.
• Naujausi tyrimai atskleidžia, kaip senėjimo procesas paveikia gebėjimą sutelkti dėmesį, suvokti naują informaciją, trukmę įsimenant kai kuriuos dalykus ir nesenus įvykius.
• Tyrimai rodo, kad vien dėl senėjimo proceso trumpoji atmintis ir ilgoji atmintis nepatiria didelių pokyčių.

Atminties mitai
Pirmas mitas. Užmaršumas yra ženklas, kad atsirado problemų dėl jūsų atminties.
Faktas. Mes išprotėtume, jei neturėtume gebėjimo pamiršti. Gebėjimas prisiminti tai, kas svarbu, ir pamiršti tai, kas nesvarbu, yra vertingas žmogaus gebėjimas.

Antras mitas. Kasdien jūs prarandate apie 10 tūkst. galvos smegenų ląstelių, vieną dieną smegenys tiesiog sunyksta.
Faktas. Tai yra nepagrįsta. Kai kurios galvos smegenų dalys praranda nervų ląsteles, tačiau ne tos, kurios susijusios su mąstymo procesais. Jūs prarandate kai kuriuos nervų ląstelių ryšius, tačiau, treniruodami protą, galite sukurti naujus, stiprinti esamus.

Trečias mitas. Norėdami sužinoti, ar jūsų atmintis normali, palyginkite save su kitais.
Faktas. Žmonės turi įvairių gebėjimų. Kiekvieno asmens atmintis gyvenimo tėkmėje skirtingai kinta. Kai kurie asmenys geriau prisimena garsus, kiti geriau įsimena tekstinę arba vaizdinę informaciją. Pavyzdžiui, net ir garbaus amžiaus žmonės geba atsiminti ilgus ir sudėtingus tekstus. Žmonės imlūs prisiminti skirtingus dalykus.

Patarimai, kaip išlaikyti atminties aštrumą
Šiuo metu nėra vaistų nuo demencijos. Vis dėlto yra būdų, kaip išsaugoti atmintį:

• venkite sveikatą žalojančių medžiagų. Nesaikingas alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas pažeidžia galvos smegenų ląsteles;
• kelkite sau iššūkių. Skaitykite, palaikykite protą aktyvų, stenkitės įgyti naujų įgūdžių, mokytis kalbų – visa tai skatina naujų ryšių galvos smegenyse atsiradimą ir padeda palaikyti esamus;
• pasitikėkite savimi. Jausmas, kad kontroliuoji savo gyvenimą, skatina teigiamus cheminius procesus galvos smegenyse;
• mokėkite atsipalaiduoti. Ilgą laikotarpį patiriama įtampa kenkia atminčiai;
• rūpinkitės, kad gerai išsimiegotumėte (reguliariai ir pakankamai valandų);
• valgykite sveikai ir įvairiai;
• sąmoningai apsibrėžkite, ką norite prisiminti;
• mažinkite sutelkti ir išlaikyti dėmesį trukdančių dirgiklių;
• naudokitės užrašų knygele ir darbo kalendoriumi. Šie dalykai galbūt ir nepadės palaikyti atminties aštrumo, tačiau padės išvengti užmaršumo;
• neskubėkite, duokite sau laiko išmokti naujų dalykų;
• savo aplinkoje palaikykite tvarką. Svarbius daiktus, pavyzdžiui, raktus, akinius, visuomet dėkite į tą pačią vietą;
• susipažinę su naujais žmonėmis, per pokalbį mėginkite pakartoti jų vardus.

Įprasto užmaršumo senstant ir dėl demencijos atsiradusių atminties sutrikimų skirtumai

Lengvas pažintinis sutrikimas

Ilgą laiką silpstanti atmintis buvo laikoma įprasto senėjimo požymiu. Neseniai pripažinta, kad kai kuriems demencijos simptomų neturintiems žmonėms atmintis silpsta sparčiau, nei tai įprasta vykstant senėjimo procesui. Toks reiškinys vadinamas lengvu pažintinių funkcijų sutrikimu (angl. Mild Cognitive Impairement). Kadangi šis reiškinys apibrėžtas neseniai, siekiant geriau jį suprasti, būtina atlikti daugiau tyrimų.

Kas yra lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas?
Lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas apibūdinamas kaip nežymus atminties sutrikimas, kai neprarandamos kitos pažintinės funkcijos. Lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą turintys asmenys susiduria su daugiau atminties problemų, nei galima būtų tikėtis iš kitų panašaus amžiaus asmenų, tačiau neturi kitų demencijos simptomų, pavyzdžiui, nepatiria sunkumo priimti sprendimus ar logiškai mąstyti.
Lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą turintys asmenys įprastai skundžiasi, kad jiems sunku prisiminti neseniai sutiktų žmonių vardus, neseno pokalbio turinį, dažnai pameta daiktus.
Nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą turintys asmenys įprastai gali atlikti kasdienes užduotis, tačiau atminties sutrikimui kompensuoti jiems reikia pasitelkti kalendorių ar priminimų žinutes.

Nustatant lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą, medicinos priežiūros įstaigose taikomi šie kriterijai:
• žmogus skundžiasi atminties sutrikimais ir tai patvirtina aplinkiniai;
• atminties vertinimo testai parodo pamatuojamą, didesnį nei įprastas, atminties sutrikimą;
• asmens mąstymas ir protavimas atitinka normas;
• turėdamas bent vieną pažintinės funkcijos sutrikimą, asmuo geba atlikti kasdienes užduotis.

Kartais nustatyti nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą sudėtinga, nes yra sunku apibrėžti, ką laikome, kad atmintis yra nusilpusi labiau, nei būtų normalu (įprasta) tokio amžiaus asmeniui.

Kaip nustatomas lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas?
Šiuo metu nėra visuotinai priimtos standartinės metodikos, kuria remiantis galima būtų nustatyti lengvą pažintinį sutrikimą, tačiau įprastai pradžioje atmintimi besiskundžiantis asmuo ir, jei įmanoma, jo šeimos narys ar draugas yra pakviečiami į pokalbį, kuriame susipažįstama su asmens ligos istorija, sužinoma, kokius vaistus jis vartoja, kokios yra su atmintimi susijusios problemos, kita aktuali informacija.
Gydytojas gali skirti fizinę asmens apžiūrą ir kraujo tyrimus, kurie padėtų atmesti kitas atminties sutrikimus galimai lemiančias priežastis, tokias kaip depresija, stresas, vaistų poveikis, mitybos nepakankamumas.
Asmenys, kuriems yra įtariamas lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas, paprašomi užpildyti bendruosius pažintinių gebėjimų ir atminties testus, kurie yra naudojami ir diagnozuojant demenciją.

Ar lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas pranašauja demenciją?
Naujausi tyrimai rodo, kad lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą turintys asmenys susiduria su 3–5 kartais didesne rizika įgyti demenciją nei kiti jų amžiaus asmenys. Tyrimai rodo, kad maždaug 10–15 proc. lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą turinčių asmenų kasmet išsivysto demencija – dažniausiai susergama Alzheimerio liga.
Vis dėlto pažintinių funkcijų sutrikimas ne visada yra demencijos pranašas. Demencijos vystymasis gali trukti daug metų. Tyrimų, kuriais stebima asmenų, turinčių pažintinių funkcijų sutrikimą, sveikata, duomenys rodo, kad didelės dalies asmenų būklė, laikui bėgant, išliko stabili, kai kurių būklė net pagerėjo.
Ar asmeniui išsivystys demencija, priklauso nuo jo pažintinių funkcijų sutrikimo priežasties.

Ar lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas gali būti išgydomas?
Šiuo metu nėra specialių pažintinių funkcijų sutrikimo gydymo būdų, tačiau sveikatai stiprinti ir palaikyti gali būti taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės.
Atliekant kai kuriuos tyrimus, analizuojama, kiek yra veiksmingi cholinesterazės inhibitoriai, naudojami Alzheimerio ligai gydyti, memantinas, nesteroidiniai antiuždegiminiai vaistai, vitaminas E ir statinai (reguliuoja cholesterolio kiekį). Šiuo metu joks vaistas neparodė efektyvumo nežymiam pažintinių funkcijų sutrikimui gydyti, tačiau tyrimai tęsiami. Atsirandant naujiems Alzheimerio ligos gydymo būdams ir vaistams, tikėtina, kad jie bus testuojami su nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą turinčiais asmenimis. Pirminiai duomenys rodo, kad gydymas vaistas gali padėti pavėlinti demenciją.
Teigiama, kad lengvą pažintinių funkcijų sutrikimą turintiems asmenims yra naudinga įsitraukti į aktyvų protą ir atmintį palaikančią veiklą, taip pat svarbu skirti dėmesį sveikai mitybai, būti fiziškai aktyviems, palaikyti gerą bendrą sveikatą – ypač kalbant apie kraujospūdį, cholesterolį, žalingų įpročių atsisakymą.
Daugeliu atvejų asmenys, turintys nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą, negauna jokio gydymo, tačiau yra stebimi jų atminties pokyčiai. Šiems asmenims taip pat yra svarbus konsultavimas, kuris padėtų prisitaikyti prie patiriamų pokyčių, žinoti būdus, kaip galima kompensuoti atminties sutrikimus.

Lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo diagnostikos svarba
Labai svarbu nustatyti pažintinių funkcijų sutrikimą. Diagnozė padeda paaiškinti, ką reiškia asmens patiriami simptomai ir tai suteikia jam nusiraminimo. Patirdami atminties sutrikimų, žmonės dažnai ima nerimauti, kad jie turi demenciją. Asmuo turi būti informuojamas, kad pažintinių funkcijų sutrikimas nebūtinai reiškia, jog jam išsivystys demencija. Be to, galima imtis veiksmų mažinti demencijos riziką.
Žinojimas, kad turi didesnę riziką išsivystyti demencijai, pažintinių funkcijų sutrikimą turinčiam asmeniui leidžia planuoti ateitį, įvertinti, kokia parama jam yra prieinama, priimti svarbius teisinius, finansinius ir asmeninius sprendimus, pavyzdžiui, dėl savo valios atstovavimo. Jis taip pat gali imtis aktyvių veiksmų sveikai gyvensenai palaikyti.
Riba tarp įprasto senėjimo nulemtų ir su demencija susijusių atminties sutrikimų įvairiems asmenims gali būti skirtinga. Nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą turinčių asmenų sveikatos stebėsena sudaro galimybes diagnozuoti demenciją ankstyvoje stadijoje. Turint omenyje, kad Alzheimerio ligą gydantys vaistai ir gydymo būdai efektyviausi esant ankstyvai ligos stadijai, ankstyva demencijos diagnozė leidžia sutelkti pastangas palaikyti kokybiško gyvenimo metus ar juos pratęsti.
Atsirandant naujiems vaistams ir gydymo metodams, lengvo pažintinių funkcijų sutrikimo diagnozavimas taps vis svarbesnis. Be to, naujausia informacija apie tai, kaip galima sumažinti demencijos riziką, yra itin aktuali nežymų pažintinių funkcijų sutrikimą turintiems asmenims.