Apie
demenciją

Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją. Informacija yra rengiama bendradarbiaujant su demencijos patirtį turinčiais asmenimis, jų artimaisiais ir sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sričių specialistais.

Apie
demenciją

Čia atsiras tekstiniai ir vaizdo šaltiniai, kurie teiks išsamią su demencija susijusią informaciją. Informacija yra rengiama bendradarbiaujant su demencijos patirtį turinčiais asmenimis, jų artimaisiais ir sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sričių specialistais.

Kas yra
demencija?

Įvairių simptomų, kurie atsirado dėl neigiamų pokyčių smegenyse, rinkinys yra apibūdinamas kaip demencija. Tai – sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencija paveikia atmintį, mąstymą, kalbą, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.

Kas yra
demencija?

Įvairių simptomų, kurie atsirado dėl neigiamų pokyčių smegenyse, rinkinys yra apibūdinamas kaip demencija. Tai – sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencija paveikia atmintį, mąstymą, kalbą, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.

Kas yra
demencija?

Įvairių simptomų, kurie atsirado dėl neigiamų pokyčių smegenyse, rinkinys yra apibūdinamas kaip demencija. Tai – sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencija paveikia atmintį, mąstymą, kalbą, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis.

Pasaulio sveikatos organizacijos infografikai apie demenciją

Šie infografikai pristato informaciją apie demenciją bei septynias Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas sritis, veikimas kuriose leidžia mažinti su demencija susijusius iššūkius pasaulio visuomenėms, mažinti demencijos paplitimą bei prisidėti prie demenciją turinčių asmenų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybės.

Atsisiųsti infografiką

Kas yra demencija?

Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Demencijai, kaip sindromui, būdingas tam tikras rinkinys simptomų, kurie randasi dėl galvos smegenų pakitimų. Demencija paveikia mąstymą, elgesį, gebėjimą atlikti kasdienes užduotis – visa tai turi įtakos asmens įprastam buitiniam ir profesiniam gyvenimui.

Kam gali išsivystyti demencija?

Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau labai svarbu žinoti, kad demencija nėra įprasto senėjimo dalis. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi demenciją.
Pasitaiko atvejų, kai demencija išsivysto 40–50 metų asmenims. Ji vadinama jaunesniojo amžiaus demencija.
­

Kokios yra demencijos priežastys?

Kiekvienas demencijos tipas turi savas atsiradimo priežastis.
Dažniausi demencijos tipai – tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija. Riziką išvystyti demenciją turi asmenys sergantys tam tikromis neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Parkinsono liga, ar lėtinėmis nervų sistemos ligomis, tokiomis kaip epilepsija.

Ar tai yra demencija?

Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai.
Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą. Jeigu simptomus sukelia demencija, laiku nustatyta diagnozė padėtų žmogui gauti ankstyvą pagalbą, su tuo susijusią reikiamą informaciją ir gydymo bei sveikatos palaikymo paslaugas.

Ar galima demenciją paveldėti?

Tai priklauso nuo demencijos priežasties, todėl yra svarbu gauti medicininę diagnozę.
Jeigu nerimaujate, kad turite riziką paveldėti demenciją, pasitarkite su savo gydytoju arba susisiekite su „Demencija Lietuvoje“ el. p. klausk@demencijalietuvoje.org.
Dauguma demencijos tipų nėra paveldimi.

Kokie yra ankstyvieji demencijos ženklai?

Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį. Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. Vis dėlto kiekvienas atvejis yra unikalus ir demencijos simptomai bei būklės progresavimas priklauso nuo demencijos tipo.

Ankstyvosios demencijos požymiai ir simptomai dažnai yra šie:

  • prastėja atmintis (silpsta gebėjimas prisiminti neseniai įvykusius įvykius);
  • sunkumas atlikti kasdienes užduotis (namų ruošoje ar buityje);
  • sunku reikšti mintis žodžiu ir raštu (sunkumas rasti tinkamą žodį);
  • sunku orientuotis laike ar net ir gerai pažįstamoje aplinkoje ar situacijose;
  • sunkus adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. tvarkytis su pinigais);
  • sunkumas dalyvauti ar sekti pokalbį, televizijos programas ar skaityti;
  • daiktų dėjimas į netinkamą vietą, ne ten, kur įprastai jie laikomi;
  • pakitusi asmenybė, nuotaikos ir elgesio pokyčiai;
  • pomėgių, iniciatyvumo ar noro veikti ir patirti naujų dalykų praradimas;
  • kartojami klausimai, tų pačių istorijų, pasakojimų kartojimas;
  • sunku suvokti vaizdinę ir erdvinę informaciją.

Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau. Kadangi demencijos požymiai ir simptomai kinta progresuojant būklei, tiek demenciją turinčiam asmeniui, tiek šeimos nariams gali būti sudėtinga prisitaikyti prie kintančių gyvenimo aplinkybių.

Vidurinėje demencijos stadijoje: demencijai progresuojant simptomai vis labiau riboja asmens galimybes pasirūpinti savimi, trukdo kasdienei veiklai:

  • dar labiau sutrinka atmintis – pamirštami neseni įvykiai ir asmenų vardai;
  • pasimetimas namuose;
  • apsunkintas bendravimas;
  • asmeniui reikia vis daugiau priežiūros ir pagalbos buityje;
  • vis ryškesni elgesio pokyčiai: būdingas klaidžiojimas, klausimų kartojimas.

Vėlyvojoje demencijos stadijoje: asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Atmintis yra stipriai pažeista, fiziniai simptomai yra ūmūs. Simptomai apima:

  • nesiorientuoja laike ir erdvėje;
  • sunkiai arba nebeatpažįsta pažįstamų ir draugų;
  • reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra;
  • asmuo sunkiai vaikšto;
  • stiprus elgesio pasikeitimas, gali pasireikšti agresija.

Kokia galima pagalba?

Šiuo metu nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų. Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti demencijos simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Pavyzdžiui, vieniems Alzheimerio liga sergantiems asmenims labai padeda kolektyviniai užsiėmimai, buvimas tarp demenciją turinčių žmonių, kitus, priešingai, buvimas tarp žmonių veikia neigiamai.

Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę. Kviečiame prisijungti prie „Demencija Lietuvoje“ iniciatyvų – renginių, tarpsavio pagalbos grupių ir mokymų.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print
Apie demenciją
Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on email
Share on print

Naujienlaiškis

Jeigu norite sužinoti apie su demencija susijusius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, užsisakykite naujienas.

Finansuoja

Vykdytojai

Partneriai

Rėmėjai