Demencijos statistika

• Šiuo metu beveik 50 milijonų žmonių visame pasaulyje turi demenciją. 60 proc. šių asmenų gyvena žemų ar vidutinių pajamų šalyse.
• Pasaulyje kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų arba naujas demencijos atvejis – kas tris sekundes (ADI, 2021).
• Bendroje pasaulio populiacijoje 5–8 proc. 60 ir daugiau metų turinčių asmenų turi demenciją.
• Numatoma, kad iki 2030 m. demenciją turinčių asmenų skaičius pasaulyje išaugs iki 82 milijonų, o iki 2050 m. – net iki 152 milijonų. Šis skaičiaus augimas yra siejamas su žemų ir vidutinių pajamų šalimis (PSO, 2020).
• Demencija yra pagrindinė negalios priežastis tarp vyresnio amžiaus asmenų pasaulyje (ADI, 2021).
• 2015 m. įvertinta, kad su demencija susijusios išlaidos visame pasaulyje sudaro 686 milijardus eurų. Jeigu įsivaizduotume, kad su demencija susijusios išlaidos būtų šalies BVP, tai būtų 18-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje.
• Alzheimerio liga yra septintoji pagal aukų skaičių mirties priežastis pasaulyje ir antroji pagal aukų skaičių mirties priežastis aukštų pajamų šalyse (PSO, 2019). Lietuvoje, kuri yra priskiriama aukštų pajamų šalims, kaupiama statistika neatspindi demencijos poveikio žmonių mirtingumui – dažniausiai demenciją turinčio asmens mirties priežastimi yra įvardijamos kitos ligos (pavyzdžiui, plaučių uždegimas, širdies ir kraujagyslių ligos) ar dėl ligų atsiradusios komplikacijos. Tai trukdo atspindėti demencijos mastą ir poveikį visuomenės gerovei.
• Lietuvoje demencijos diagnozę turi 28 tūkst. demenciją turinčių asmenų (Higienos institutas, 2020), tačiau tokių asmenų Lietuvoje turėtų būti apie 49 tūkst. (Alzheimer Europe, 2019). Taigi, daug atvejų yra nediagnozuojama. Numatoma, kad šis skaičius iki 2050 m. išaugs iki 78 tūkst.
• Didžiąją dalį globos ir slaugos paslaugų demenciją turintiems asmenims Lietuvoje suteikia šeimos, apskritai demenciją turinčių asmenų priežiūroje dalyvauja visa šeima. Nėra duomenų apie tai, kiek Lietuvoje yra demenciją turinčių asmenų globėjų, tačiau kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad beveik kas šeštas 15+ metų amžiaus gyventojas Lietuvoje (14,7 proc.) nuolatos ar dalį dienos nurodė prižiūri nuolatinės globos reikalaujantį senyvo amžiaus asmenį (Žalimienė, Junevičienė, 2018). Galima numatyti, kad didelė dalis šių asmenų turi demenciją.
• Daugiau nei du trečdaliai demenciją turinčių asmenų yra moterys, moterys taip pat dažniausiai yra demenciją turinčių asmenų globėjos. Tai turi poveikį jų sveikatai, gerovei, saviraiškos galimybėms ir pajamoms. Su demencija susijusiems socialiniams, sveikatos ir ekonominiams klausimams spręsti yra būtina atsižvelgti į lyčių skirtumus (ADI, 2020).

Demencijos paplitimas Lietuvoje

Demencijos mastą Lietuvoje stebi Higienos institutas. Renkami duomenys: sergančiųjų skaičius – ligotumas.

Kas yra demencija?

Demencija – tai sindromas, kurio simptomai apima didelę grupę neurodegeneracinių būklių. Tai yra terminas, vartojamas esant atminties sutrikimams, mąstymo, sprendimų priėmimo, socialinių ir fizinių gebėjimų mažėjimui. Skiriama daug demencijos tipų, tarp jų yra Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, frontotemporalinė demencija, demencija su Lewy kūneliais. Demencija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, tačiau dažniau ją turi daugiau kaip 65 metų asmenys.

Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ veikla siekiama teikti paramą įvairaus amžiaus ir skirtingą demenciją turintiems asmenims, jų šeimos nariams ir globėjams. Organizacijos tikslas – vykdyti su demencijos sindromu susijusią veiklą, remti paramos ir pagalbos paslaugų plėtrą, vykdyti edukaciją ir informacijos sklaidą visuomenėje.

Šie infografikai pristato informaciją apie demenciją bei septynias Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytas sritis, veikimas kuriose leidžia mažinti su demencija susijusius iššūkius pasaulio visuomenėms, mažinti demencijos paplitimą bei prisidėti prie demenciją turinčių asmenų ir jų šeimos narių gyvenimo kokybės.

Atsisiųsti infografiką