Alzheimerio liga

Alzheimerio liga

Alzheimerio liga yra žinomiausia ir dažniausiai pasitaikanti demencijos priežastis. Manoma, kad ji sukelia daugiau nei pusę demencijos atvejų. Alzheimerio liga sergančio asmens smegenyse susidaro baltymų sankaupos, kurios trukdo smegenims veikti taip, kaip jos turėtų. Dažniausi pirmieji Alzheimerio ligos simptomai yra šie:

• trumposios atminties praradimas yra vienas pirmųjų šios ligos simptomų;
• žodžių pamiršimas;
• laiko tėkmės suvokimo praradimas;
• pasikeitusi nuotaika ir elgesys;
• sunkumas orientuojantis net ir gerai pažįstamoje aplinkoje.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos simptomai kiekvienam asmeniui gali pasireikšti skirtingai, todėl kiekvienas šią ligą išgyvena individualiai. Nėra dviejų vienodai sergančių asmenų, nes tam įtaką turi praeities gyvenimo aplinkybės, patirtis ir individuali fiziologija.

Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, paveikianti apie 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų.

Faktai

• Alzheimerio liga paveikia smegenis, atmintį, mąstymą ir elgesį.
• Didžiausias Alzheimerio ligos rizikos veiksnys yra amžius, maždaug 3 iš 10-ies 85 metų sulaukusių asmenų turi demenciją.
• Sporadinė (susergama atsitiktinai) Alzheimerio liga gali paveikti bet kurį asmenį ir bet kuriame amžiuje.
• Paveldima Alzheimerio liga yra labai reta būklė, ji pasireiškia jaunesniems nei 65 metų asmenims.

Kas yra Alzheimerio liga?
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos forma, kurią įgyja iki 70 proc. visų demenciją turinčių asmenų. Pirmąkart šią ligą 1907 m užfiksavo dr. Aloisas Alzheimeris. Dr. Alzheimeris pristatė savo vidutinio amžiaus demenciją turėjusios pacientės Auguste’s Deter atvejį – moteriai fiksuoti tam tikri galvos smegenų pakitimai. 60 metų asmeniui nustatyta Alzheimerio liga buvo laikoma reta būkle. Tik 8-ajame XX a. dešimtmetyje dr. Robertas Katzmanas padarė tuo metu drąsų pranešimą, kad „senatvinė demencija“ ir Alzheimerio liga yra ta pati būklė, ji nėra įprasto senėjimo dalis.

Alzheimerio liga būna arba sporadinė (susergama atsitiktinai), arba paveldima.

• Sporadinė Alzheimerio liga gal paveikti bet kurio amžiaus asmenis, tačiau įprastai pasireiškia asmenims, sulaukusiems 65 metų, ir tai yra dažniausia Alzheimerio forma.
• Paveldima Alzheimerio ligos forma yra labai reta genetinė būklė, kurią lemia vieno iš kelių genų mutacija. Tokio geno paveldėjimas reiškia, kad ši liga gali išsivystyti jaunesnio amžiaus – pasiekusiam penktąjį arba šeštąjį dešimtmetį – asmeniui.

Žmogaus smegenys

• Galvos smegenis deguonimi maitina sudėtingas arterijų, venų ir kapiliarų tinklas. Šis tinklas yra atskirtas nuo kitos kūno kraujotakos sistemos, taip apsaugodamas smegenis nuo infekcijų. Vis dėlto, jeigu kraujas yra užkrečiamas, gydymas būna sudėtingas, nes dauguma antibiotikų savo molekuline struktūra yra per stambūs įveikti šį barjerą. Tai yra didelė problema kuriant Alzheimerio ligą gydančius vaistus, nes jie turi įveikti minėtą barjerą, kad pakliūtų į smegenis.
• Už ausų ir smilkinių yra smilkininės galvos smegenų skilčių dalys, kurios yra atsakingos už kalbą ir darbinę atmintį, taip pat tokias emocijas kaip empatija, moralė, gailestis.
• Gilesnėje smegenų dalyje yra primityviųjų smegenų sritys – limbinė sistema. Pastarąją sistemą turi visi žinduoliai. Ji atsakinga už potraukius ir daugumą emocijų. Limbinėje sistemoje yra hipokampas – galvos smegenų dalis, labai svarbi kuriant naujus prisiminimus.
• Galinėje galvos smegenų dalyje yra smegenėlės (Cerebelum), jos kaupia „įkūnytus“ prisiminimus. Smegenėlių dėka galime negalvodami atlikti kai kuriuos dalykus, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu.
• Vidurinė galvos smegenų dalis ir galvos smegenų kamienas vadinami primityviosiomis smegenų dalimis, nes jos atsakingos už kūno funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, virškinimas, veikia kaip stuburo smegenų ir galvos smegenų tarpininkas.
• Visas šias sudėtingas užduotis atlieka sinapsės – ryšiai tarp galvos smegenų ląstelių (neuronų). Suaugusio žmogaus smegenys turi apie 100 milijardų galvos smegenų ląstelių, kurias tarpusavyje jungia 5–10 tūkst. sinapsių.
• Galvos smegenys kiekvieną mūsų gyvenimo sekundę sudaro apie milijoną naujų sinapsių. Ryšiai tarp ląstelių nuolat kinta. Nėra dviejų vienodų galvos smegenų. Kintančiuose ląstelių ryšiuose yra saugomi prisiminimai, įpročiai, įgūdžiai, žinios, asmenybės bruožai – visa tai pasireiškia vykstant dinamiškam ryšių tarp ląstelių kūrimo–nykimo procesui. Galvos smegenų ląstelės įvairiais būdais ryšį viena su kita palaiko per sinapsių tinklą. Per sinapses perduodama tam tikra cheminė medžiaga – neurotransmiteris (neuromediatorius), ji savo ruožtu paveikia kitą ląstelę. Šioji gali perduoti neurotransmiterį kitai ląstelei, kartu perduodama ir informaciją.

Alzheimerio ligos paveiktos smegenys
XX a. pirmajame dešimtmetyje Alzheimeris po savo pacientės Deter mirties ištyrė jos smegenis. Jis atrado, kad moters smegenų žievės išorinis sluoksnis, dalyvaujantis atminties, kalbos, sprendimų priėmimo veikloje, buvo susitraukęs. Dabar žinome, kad smegenų sumažėjimą lėmė galvos smegenų ląstelių žūtis.
Alzheimeris ponios Deter smegenyse taip pat pastebėjo dviejų tipų baltymų sankaupas. Vienos jų – neuritinės plokštelės – buvo galvos ląstelių išorėje. Kitas tipas – neurofibrilių raizginiai – galvos smegenų ląstelių viduje. Plokštelės žaloja galvos smegenų ląsteles, neleisdamos ląstelėms perduoti cheminių signalų, o raizginiai galvos smegenų ląsteles žudo sutrikdydami deguonies ir maistinių medžiagų apytaką.
Magnetinio rezonanso tyrimas parodo, kaip, žūvant galvos smegenų ląstelėms, smegenys mažėja (atrofuojasi).
Liga pirmiausia pažeidžia išorinę galvos smegenų dalį, todėl trumposios atminties praradimas yra vienas iš pirmųjų Alzheimerio ligos simptomų. Ligai progresuojant, pažeidžiamos gilesnės galvos smegenų dalys, kartu – ilgoji atmintis. Liga taip pat paveikia daug kitų galvos smegenų funkcijų, susijusių su įvairiais elgesio aspektais.
Nėra tiksliai nustatyta, kodėl kai kurie vyresnio amžiaus asmenys suserga Alzheimerio liga, o kiti – ne. Išimtis – paveldima Alzheimerio ligos forma, kuri nustatoma labai mažai daliai (mažiau nei 1 proc.) Alzheimerio liga sergančių asmenų. Mokslininkai mėgina išsiaiškinti, kokios priežastys ar cheminiai procesai paskatina plokštelių ir raizginių susidarymą, lemiantį Alzheimerio ligą.
Mokslininkai vardija įvairias priežastis, jos siejamos su aplinkos švara, biocheminiais ir imuninės sistemos sutrikimais. Kiekvieno asmens Alzheimerio ligos priežastys skirtingos.

Alzheimerio ligos simptomai
Pradinėse Alzheimerio ligos stadijose simptomai yra vos pastebimi. Pirmiausia – tai atminties sutrikimai, sunku rasti tinkamus žodžius kasdienybėje naudojamiems daiktams pavadinti.
Kiti simptomai:

• pasikartojantys ir dažni atminties sutrikimai, ypač neprisimenant nesenų įvykių;
• kasdienių pokalbių paviršutiniškumas;
• susidomėjimo anksčiau mėgta veikla praradimas;
• ilgiau atliekami kasdieniai darbai;
• gerai pažįstamų žmonių ar vietų užmiršimas;
• sunkumas suprasti klausimus ar sekti instrukcijas;
• socialinių įgūdžių praradimas;
• emocinis nenuspėjamumas.

Ligai progresuojant, priklausomai nuo asmens ir nuo to, kurios smegenų dalys yra pažeistos, simptomai gali keistis. Asmens galimybės atlikti užduotis darosi nestabilios: vieną dieną būna geresnės, kitą dieną – prastesnės. Toks bangavimas gali pasireikšti net per tą pačią dieną, ypač jei asmuo patiria stresą, nuovargį ar sunegaluoja dėl kitų priežasčių. Svarbu pažymėti, kad gretutinės ligos paūmėjimas arba infekcija gali sustiprinti Alzheimerio ligos simptomus.

Kaip Alzheimerio liga progresuoja?
Liga kiekvienam asmeniui progresuoja skirtingai.
Liga neišvengiamai asmenį padaro priklausomą nuo kitų pagalbos, tačiau mirtis dažniausiai ištinka nuo kitos priežasties, pavyzdžiui, plaučių uždegimo. Po diagnozės Alzheimerio liga sergantis asmuo gali išgyventi nuo trejų iki 20 metų, vidutiniškai išgyvena 7–10 metų.

Kaip diagnozuojama Alzheimerio liga?
Šiuo metu nėra vieno testo, kurį atlikus galima būtų diagnozuoti demenciją. Diagnozė nustatoma po nuoseklios klinikinės konsultacijos.
Diagnozavimo procesas gali apimti:

• informacijos apie sveikatos nusiskundimus ar ligos eigą surinkimą (anamnezė) iš asmens ir, jei yra galimybė, iš jo artimųjų;
• nuoseklų fizinės ir neurologinės būklės ištyrimą ir vertinimą;
• intelektinių gebėjimų testavimą;
• psichiatrinį vertinimą;
• neuropsichologinius testus;
• kraujo ir šlapimo tyrimą;
• nugaros smegenų skysčio ištyrimą (lumbalinė punkcija);
• magnetinio rezonanso tyrimą ir kompiuterinę tomografiją.

Šie tyrimai padeda atmesti kitas panašius simptomus turinčias būkles, pavyzdžiui, maisto medžiagų nepakankamumą arba depresiją. Jeigu, esant minėtiems simptomams, kitos galimos jų priežastys yra atmetamos, nustatoma tikėtina (80–90 proc. tikslumu) Alzheimerio ligos diagnozė. Galutinė Alzheimerio diagnozė gali būti padaryta tik po asmens mirties, paėmus galvos smegenų mėginį (atlikus biopsiją).
Labai svarbu kuo anksčiau gauti tikslią ligos diagnozę ir nustatyti, ar pastebimus simptomus sukelia kita, o ne Alzheimerio ligos gydoma būklė. Jeigu yra diagnozuojama Alzheimerio liga, turi būti aptariamas jos gydymas ir kita asmeniui reikalinga pagalba.

Ar yra gydymo būdų?
Nors šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma, tam tikromis medikamentinėmis ir nemedikamentinėmis priemonėmis galima kontroliuoti jos simptomus, sulėtinti ligos progresavimą.
Iš medikamentinių priemonių viena vaistų grupė – cholinerginiai vaistai – suteikia trumpalaikį pažintinių funkcijų pagerėjimą asmenims, kurių Alzheimerio liga yra pradinės arba vidurinės stadijos. Tarp šių vaistų yra acetilcholinesterazės inhibitorius (donepezilis), NMDA receptorių antagonistas (memantinas) ir kt. Vaistų taip pat gali būti skiriama siekiant suvaldyti kitus Alzheimerio ligos simptomus: miego sutrikimus, nerimą, depresiją ir kt.

Labai svarbi bendruomenės parama demenciją turintiems asmenims, jų šeimos nariams ir globėjams. Tai daro teigiamą poveikį suvaldant demencijos būklę. Prisijunkite prie „Demencija Lietuvoje“ iniciatyvų, kurių tikslas suteikti informaciją bei kurti savitarpio pagalbą, teikti palaikymą.