Kraujagyslinė demencija

Kraujagyslinė demencija

Kas yra kraujagyslinė demencija?
Kraujagyslinė demencija yra antroji dažniausiai nustatoma demencijos forma, kurią sukelia sisteminės ir galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Kraujagyslinė demencija pasireiškia kaip kasdienę veiklą sutrikdantis pažintinių funkcijų sutrikimas.

Kraujagyslinės demencijos tipai
Pagal atsiradimo priežastį kraujagyslinė demencija skiriama į šiuos tipus:

• kraujagyslinė demencija po insulto;
• daugiainfarktė demencija;
• demencija dėl smulkiųjų kraujagyslių ligų.

Kraujagyslinė demencija po insulto
Kraujagyslinė demencija po insulto – demencija, išsivysčiusi po vieno kraujagyslių veiklos sutrikimo, kitaip dar vadinama reikšmingos lokalizacijos smegenų infarktu. Liga išsivysto, kai yra pažeidžiama didžiųjų pusrutulių baltoji medžiaga ar požievio branduoliai.
Nelygu insulto vieta ir dydis, kartais pakanka vieno stipraus insulto kraujagyslinei demencijai sukelti. Rizikos veiksniai, kurie gali padidinti insultų tikimybę:

• negydomas aukštas kraujospūdis (hipertenzija);
• širdies ritmo sutrikimas;
• kiti širdies ritmo netolygumai, didinantys trombų ar aterosklerozės riziką (riebalų sankaupos kraujagyslėse), šios būklės pažeidžia galvos smegenų arterijas.

Daugiainfarktė demencija
Daugiainfarktė demencija yra dažniausiai nustatoma kraujagyslinės demencijos forma, kurią sukelia daug mažų insultų (praeinančių galvos smegenų išemijos epizodų). Insultai gali būti tokie maži, kad net lieka nepastebėti. Tačiau jiems įvykus, asmens sveikata gali staiga pablogėti ir išlikti tokia, kol įvyksta kitas insultas. Dėl to šio tipo demencija progresuoja etapais, o ne pamažu – kaip būdinga Alzheimerio ligos atveju. Insultai pažeidžia galvos smegenų žievės sritis, kurios yra siejamos su gebėjimu mokytis, prisiminti ir kalbėti. Daugiainfarktę demenciją turintis asmuo, kitaip nei sergantysis Alzheimerio liga, ilgiau išsaugoja individualius asmenybės bruožus. Būdinga depresija, nuotaikų svyravimai ir epilepsija.

Demencija dėl smulkiųjų kraujagyslių ligų
Dažniausia smulkiųjų kraujagyslių liga, sukelianti kraujagyslinę demenciją – požievio aterosklerozinė encefalopatija (Binswangerio liga). Tai yra lėtai progresuojanti kraujagyslinės demencijos forma, kai pažeidžiamos galvos smegenų baltosios medžiagos smulkiosios ir stambiosios kraujagyslės. Ligos paplitimas – nuo 0,5 iki 3,8 proc. atvejų (Straukienė ir kt., 2011). Pažeidimus sukelia aukštas kraujospūdis, arterijų sustorėjimas ir kraujotakos sutrikimai. Dažniausi ankstyvieji ligos simptomai yra šie: sulėtėję ir mieguistumas, sunkumas eiti, nuotaikų svyravimai, šlapinimosi kontrolės praradimas.

Kaip yra diagnozuojama kraujagyslinė demencija?
Kraujagyslinė demencija diagnozuojama remiantis tam tikrais kriterijais, apimančiais klinikinių simptomų vertinimą ir vaizdinius tyrimus (kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą). Kraujagyslinę demenciją pirmiausia leidžia įtarti pažintinių funkcijų pablogėjimas, įvykęs po smegenų kraujotakos sutrikimo (pavyzdžiui, per 3 mėnesius nuo ištikusio insulto kraujagyslinė demencija išsivysto 15–30 proc. asmenų) (Ngandu ir kt., 2015). Kai insultai būna maži ir todėl sunkiai pastebimi, pažintinės funkcijos pablogėja staiga arba laipsniškai. Šiuo atveju diagnostikai svarbūs vaizdiniai galvos smegenų tyrimai. Panašiai kaip ir Alzheimerio ligos atveju, šiais būdais galime įtarti tik tikėtiną diagnozę, o tikroji diagnozė gali būti nustatoma tik po mirties, atlikus neuropatologinį tyrimą.
Kraujagyslinės demencijos diagnostikai taip pat atliekamas pažintinių funkcijų vertinimas. Tuo tikslu pasitelkiami šie testai: Monrealio pažintinių funkcijų vertinimo testas (MoCA), protinės būklės mini tyrimas (MMSE).
Gali būti sudėtinga kraujagyslinę demenciją atskirti nuo kitų demencijos formų. Kai kurie asmenys gali turėti dvi – Alzheimerio ligą ir kraujagyslinę – demenciją. Taip pat asmuo gali sirgti kitomis būklę apsunkinančiomis ligomis (pavyzdžiui, turėti kraujagyslinę demenciją su Alzheimerio liga ir išeminiu insultu) (Duncombe ir kt., 2017).

Kam gali išsivystyti kraujagyslinė demencija?
Kraujagyslinė demencija gali išsivystyti bet kuriam asmeniui, tačiau rizika didesnė, jei asmuo:

• turi aukštą kraujospūdį;
• rūko;
• jam diagnozuotas cukrinis diabetas;
• turi aukštą cholesterolį;
• ligos istorijoje yra buvę praeinančių smegenų kraujotakos sutrikimų (kitaip dar vadinamų išemijos priepuolių arba mikroinsultų);
• turi polinkį į kraujagyslių ligas;
• sutrikęs širdies ritmas.

Kraujagyslinė demencija kiek dažniau nustatoma vyrams nei moterims, be to, lyginant su Alzheimerio liga, serga kiek jaunesni asmenys, dažnai iki 65 metų.

Kaip progresuoja kraujagyslinė demencija?
Kraujagyslinės demencijos eiga gali būti įvairi. Tai priklauso nuo patiriamų insultų dažnumo, pažeidimo vietos (lokalizacijos) ir sunkumo. Įprastai kraujagyslinė demencija progresuoja staigiais tarpsniais – asmens būklė stipriai pablogėja po insulto, tada po kiek laiko stabilizuojasi iki kito insulto. Jeigu naujų insultų nėra, kraujagyslinę demenciją turinčių asmenų būklė gali nustoti progresavusi, kai kuriais atvejais gali net pagerėti. Vis dėlto būklės pagerėjimas netrunka ilgesnį laiką. Kraujagyslinę demenciją turinčių asmenų sveikata silpnėja daug greičiau nei sergančiųjų Alzheimerio liga.

Ar yra gydymas?
Joks gydymas negali pašalinti jau atsiradusių pažeidimų, tačiau jis gali padėti išvengti pasikartojančių insultų. Siekiant išvengti insultų, asmeniui gali būti skirti vaistai, reguliuojantys aukštą kraujospūdį, cholesterolio kiekį ar cukraus kiekį kraujyje.
Kai asmeniui yra diagnozuotas insultas, gydytojai skiria nuolat vartoti aspiriną. Esant kitiems rizikos veiksniams (pvz., prieširdžių virpėjimui), skiriamas kitas gydymas – antikoaguliantai.
Kai kuriais atvejais pradinėse būklės stadijose yra taikoma chirurginė intervencija – miego arterijos endarterektomija, kurios metu pašalinamas miego arterijoje, pagrindinėje galvos smegenis maitinančioje kraujagyslėje, susidaręs susiaurėjimas. Naujausi tyrimai rodo, kad cholinesterazės inhibitoriai, tokie kaip donepezilis ir galantaminas, kurie yra naudingi kai kuriems Alzheimerio liga sergantiems asmenims, gali būti naudingi ir kai kuriems kraujagyslinę demenciją turintiems asmenims. Šie vaistai gerina simptomus, lėtina pažintinių funkcijų praradimą.
Kraujagysline demencija sergantiems asmenims svarbu mažinti riziką patirti naujų kraujagyslių nepakankamumo atvejų: mažinti aukštą kraujospūdį, jį palaikant ne aukštesnį nei 140 mmHg; koreguoti rizikos veiksnius (gydyti cukrinį diabetą, mažinti cholesterolio kiekį, jei būdingas prieširdžių virpėjimas, skiriami antikoaguliantai, kad susidarę trombai neužkimštų smegenų arterijų); vartoti antiagregantų (pvz., aspiriną).
Insultų pasikartojimo riziką taip pat gali sumažinti sveika mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas.
Kartais specialistas gali skirti vartoti acetilcholinesterazės inhibitorius – jie geriausiai veikia tais atvejais, kai asmuo turi kelių tipų demencijas (pvz., Alzheimerio ligą ir kraujagyslių nepakankamumą), ne vien tik kraujagyslinę demenciją. Siekiant palaikyti žmogaus pažintines funkcijas, rekomenduojama pasitelkti intelektinę stimuliaciją (palaikyti galimybes mokytis), kurti saugią ir ramią gyvenamąją aplinką, palaikyti socialinius ryšius.
Pažintinėms funkcijoms gerinti galima vartoti ginkmedžių preparatus, biologinių medžiagų, dalyvaujančių nervų sistemos metabolizmo ir energiniuose procesuose, sintetinius analogus – nootropus.
Vaistai taip pat gali būti išrašyti siekiant sumažinti nerimastingumą ar depresiją, siekiant padėti užmigti.

Kraujagysline demencija sergantiems asmenims reikalinga pagalba. Prisijunkite prie „Demencija Lietuvoje“ iniciatyvų, kurių tikslas suteikti informaciją bei kurti savitarpio pagalbą, teikti palaikymą.

Kraujagyslinės demencijos tyrimai
Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnumą diagnozuojama demencijos forma – apima 15–20 proc. visų demencijos atvejų. Kraujagyslinę demenciją sukelia kraujo patekimo į galvos smegenis sutrikimai, kurių dažniausia priežastis – pavienis insultas ar insultų serija. Dažnai ši demencijos forma patiriama kartu su Alzheimerio liga.
Kraujagyslinę demenciją gali sukelti insultas, smulkiųjų kraujagyslių liga arba šių dviejų veiksnių derinys. Dažniausiai užsikemša smulkiosios arterijų, kurios maitina smegenis, kraujagyslės. Blokavimą gali sukelti ant arterijų vidinių sienelių susidariusios sankaupos arba atsiskyręs kraujo krešulys. Kraujo krešuliai susidaro dėl širdies ritmo sutrikimų ar kitų širdies veiklos sutrikimų. Suplonėjusi arterijos sienelė gali išsiplėsti į išorę ir suformuoti aneurizmą, kuriai pratrūkus gali prasidėti kraujavimas į smegenis.
Vertinama, kad apie 50 proc. kraujagyslinės demencijos atvejų yra nulemta aukšto kraujospūdžio, kuris sukelia insultą arba insultų seriją ir per tam tikrą laiką stipriai pažeidžia smegenis. Rečiau pasitaikančios kraujagyslinės demencijos priežastys siejamos su uždegiminėmis autoimuninėmis arterijų ligomis, tokiomis kaip sisteminė raudonoji vilkligė (lot. lupus erythematosus systemicus) ir temporalinis (smilkininis) arteritas, kurias galima gydyti imuninę sistemą slopinančiais vaistais.
Iš daugelio kraujagyslinės demencijos tipų dažniausios yra daugiainfarktė demencija ir Binswangerio liga. Daugiainfarktę demenciją sukelia serija infarktų, įvykstančių per tam tikrą laiką. Binswangerio liga (dar žinoma kaip subkortikinė (požievinė) kraujagyslinė encefalopatija) yra siejama su galvos smegenų baltosios medžiagos ar nervų ląstelių pažeidimais. Ją sukelia aukštas kraujospūdis, arterijų sienelių sustorėjimas ir kraujotakos sutrikimai.
Paveldimą kraujagyslinės demencijos formą CADASIL sindromą – smegenų autosominę dominantinę arteriopatiją su subkortikiniais infarktais ir leukoencefalopatija (angl. cerebral autosomal dominant arteriopathy with subcortical infarcts and leukoencephalopathy) – sukelia geno, koduojančio užląstelinį Notch3 receptoriaus domeną, mutacija. Tai yra labai reta demencijos forma, su ja susiduria tik tokį geną turinčios šeimos.
Daugeliui žmonių kraujagyslinė demencija išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimų kartu su baltymų sankaupomis, atsiradusiomis esant Alzheimerio ligai. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad daug širdies ir kraujagyslių ligų bei Alzheimerio ligos rizikos veiksnių sutampa (pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, didelis cholesterolio kiekis). Tai leidžia manyti, kad esama ryšio tarp Alzheimerio ligos progresavimo ir kraujagyslių ligų. Sąryšis tarp kraujagyslių būklės ir Alzheimerio ligos gali paskatinti prevencinių priemonių plėtrą, numatant, kad kraujagyslių ligų rizikos mažinimas gali sumažinti tiek Alzheimerio ligos, tiek kraujagyslinės demencijos, tiek širdies ligų riziką.